Seimas pritarė darbo grupės „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nuostatų tobulinimo“ parengtoms Rinkimų kodekso pataisoms.
Kodekse įtvirtinta, kad Seimo nariu galėtų būti renkamas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo, kuris ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos teisės aktus yra deklaravęs Lietuvoje.
Nustatyta, kad Respublikos Prezidentu galės būti renkamas trejus pastaruosius metus Lietuvoje gyvenantis asmuo, kuris ne vėliau kaip likus trejiems metams iki rinkimų dienos yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Priimtais pakeitimais iš reikalavimų kandidato anketai išbrauktas žodis „sąmoningai“ (bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dirbęs SSRS valstybės saugumo komiteto ar kitų specialiųjų tarnybų kadriniu darbuotoju), kartu papildant šį punktą reikalavimu nurodyti, ar kandidatas yra dirbęs SSRS valstybės saugumo komiteto ar kitų specialiųjų tarnybų kadriniu darbuotoju.
„Sąvoka tikslinama, nes natūralu, kad tikrai nebuvo tokių asmenų, kurie nesąmoningai, patys to nežinodami bendradarbiavo ar dirbo sovietų saugumo ar kitose specialiosiose struktūrose“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Rinkimų kodekse įtvirtinta, kad nustačius, jog rinkėjas už tą patį kandidatą arba kandidatų sąrašą pasirašė du ar daugiau kartų arba pasirašė ir popierinės, ir elektroninės formos rinkėjų parašų rinkimo lape, yra įskaičiuojamas vienas jo parašas.
Nuspręsta per pusę sumažinti rinkimų užstatą vienam kandidatui į Seimo narius įregistruoti vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jis bus lygus pusei (šiuo metu – vienam) rinkimuose taikomo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio.
Tokiu pat dydžiu sumažintas ir rinkimų užstatas vienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui kartu toje pačioje savivaldybėje keliant vieną kandidatą į merus, tik keliamam kandidatų sąrašui arba tik keliamam ar išsikeliančiam kandidatui į merus įregistruoti. Griežčiau reglamentuoti užstatų grąžinimo terminai.
Papildytas stebėtojų veiklos reglamentavimas, Rinkimų kodekse įtvirtinant, kad rinkimų stebėtojai, įgyvendindami savo teises, negali daryti poveikio rinkimams ar jų rezultatams, piktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis ar rinkimų stebėtojo statusu, viešai skleisti visuomenę klaidinančią ir (ar) melagingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją.
Priimtais pakeitimais tikslinami ir rinkimų agitacijos pagrindai. Rinkimų agitacija bus laikomi bet kokia forma ir būdu viešai skleidžiant politinę reklamą ar kitą informaciją atliekami veiksmai, kuriais siekiama motyvuoti rinkėjus balsuoti už arba prieš tam tikrą kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkimų agitacija apims tiek tiesioginius raginimus balsuoti, tiek kitus veiksmus, galinčius paveikti rinkėjų apsisprendimą, tačiau bus draudžiama viešai skleisti visuomenę klaidinančią ir (ar) melagingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją.
Rinkimų kodekse įtvirtinta nauja – suinteresuotojo asmens sąvoka, reglamentuojama jo veikla rinkimuose.
Suinteresuotuoju asmeniu bus laikomas aktyviąją rinkimų teisę atitinkamuose rinkimuose turintis fizinis asmuo ar jų grupė, kuris nėra rinkimų politinės kampanijos dalyvis ar kandidatas, politinės organizacijos narys ir kuris, siekdamas formuoti rinkėjų nuomonę, rinkimų politinės kampanijos metu savo lėšomis ar panaudodamas gautas aukas vykdys rinkimų agitaciją ir skleis politinę reklamą, skirtą kandidatams ar jų sąrašams remti arba jiems oponuoti.
Suinteresuotasis asmuo rinkimų agitaciją galės vykdyti savo iniciatyva ir nuožiūra ir tik būdamas įregistruotas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, jo vykdomoje rinkimų agitacijoje negalės dalyvauti rinkimų politinės kampanijos dalyviai ir (ar) kandidatai, su jais susiję asmenys.
Tik rinkimų politinės kampanijos dalyviai ar jų vardu veikiantys asmenys ir suinteresuotieji asmenys, galės vykdyti rinkimų agitaciją, naudodami finansines lėšas arba gaudami paprastai už atlygį teikiamas paslaugas.
Įstatymas papildytas nuostata, nustatančia, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai per 1 mėnesį nuo paskyrimo turės kreiptis dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu „Slaptai“.
Taip pat nuspręsta, kad valstybės institucijos, įstatymų nustatyta tvarka, teiks informaciją Vyriausiajai rinkimų komisijai apie rizikas rinkimų procesui.
Dar viena naujovė – balsavimo iki rinkimų dienos metu ir rinkimų dieną rinkimų agitacija, įskaitant ir kitų tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ar referendumų agitaciją, bus draudžiama tik balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsuojama.
„Socialiniai tinklai ir yra viena priežasčių, kodėl siūlomi šie pakeitimai, kadangi, bet kokiu atveju, reklama ten yra matoma ir rinkimų dieną nesvarbu, kada ji patalpinta – prieš mėnesį, prieš dieną. Taip pat atsižvelgėme ir į kitų valstybių patirtį, kur agitacija, praktiškai, vyksta iki pat paskutinės minutės“, –sakė J. Sabatauskas.
Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, nustatyta, kad rinkimų komisijos galės atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją, arba panaikinti rinkimų stebėtojo registravimą, jeigu kils įtarimų, kad užsienio valstybei ar tarptautinei organizacijai atstovaujančio subjekto pasiūlytas asmuo gali veikti užsienio valstybės, pripažintos kaip keliančios grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, interesais, taip pat jeigu jis nesilaikys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų arba kodekse nustatytų reikalavimų.
Siekiant sudaryti galimybes visiems Lietuvos gyventojams paremti jų pasirinktus kandidatus, kodekse įtvirtinta, kad mažos aukos galės būti renkamos piniginėmis perlaidomis. Tokios aukos galės būti priimamos, jeigu jos buvo gautos iš paslaugų teikėjų, turinčių Lietuvos banko išduotą Elektroninių pinigų įstaigos licenciją, ir rinkimų politinės kampanijos sąskaitos banko išraše nurodytas aukotojo vardas, pavardė, asmens kodas.
Šiuo metu galiojančiame Rinkimų kodekse nustatyta, kad piniginės aukos gali būti renkamos tik banko pavedimu, elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kuriomis galima nustatyti aukotojo tapatybę.
Rinkimų kodekse įtvirtinta itin svarbi užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams nuostata.
„Kiekvienų rinkimų metu buvo nemažai tokių atvejų, kad biuleteniai antram rinkimų turui ateidavo vėliau, negu įvykdavo antrasis rinkimų turas, netgi dar vėliau – jau paskelbtus rezultatus. Tiesiog tas laikas trumpas – dvi savaitės tarp pirmo ir antro turo. Todėl nuspręsta leisti rinkėjams naudoti tuos pačius biuletenius, kurie buvo pirmajam turui, bet tada jie turės sekti, kas gi išėjo į antrą turą. Jie gaus du vienodus biuletenius ir vieną panaudos pirmajame, kitą – antrajame ture“, – sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Rinkimų kodekse įtvirtinta, kad balsavimui paštu užsienyje pakartotinio balsavimo metu gali būti naudojami biuleteniai su visų toje apygardoje dalyvaujančių kandidatų pavardėmis. Rinkėjas pakartotinio balsavimo metu balsuos tik dėl tų kandidatų, kurie dalyvaus pakartotiniame balsavime.
Taip pat daugiau asmenų leista balsuoti namuose. Pilietinę valią namuose išreikšti galės ir gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime iš dalies ar visiškai netekę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių sukakę rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Šio įstatymo nuostatos bus taikomos rinkimams, kurių politinė kampanija pradedama nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.
Darbo grupės parengtam Rinkimų kodekso pataisų projektui pritarė 101, susilaikė 1 Seimo narys.
