Kaunietės akistata su netikėta viešnia
Kaunietės Vaidos kiemas atrodė nepriekaištingai – veja nupjauta, gėlynai išravėti, terasa nušluota. Tačiau vieną rytą idilę sudrumstė ant tako susirangiusi gyvatė. Ne paprastas žaltys, o tikrų tikriausia angis su zigzaginiu raštu ant nugaros.
„Stovėjau kaip įbesta“, – pasakoja moteris, gyvenanti viename iš Kauno priemiesčių. „Čia gyvenu dešimt metų ir nieko panašaus nebuvo nutikę. O dabar – štai, tiesiog prie laiptų.“
Herpetologai ramina, kad gyvatės retai kada užklysta be priežasties. Dažniausiai jas privilioja keturi dalykai, kurie jūsų kiemą paverčia joms patrauklia vieta ne tik apsilankyti, bet ir pasilikti. Apžvelkime, į ką kauniečiams reikėtų atkreipti dėmesį.
Kepsninė ir maisto likučiai
Mėsos gabalėliai, riebalai ar net lauke paliktas augintinių ėdalas tiesiogiai gyvačių nedomina. Tačiau šie kvapai – tikras magnetas graužikams ir vabzdžiams, kurie yra pagrindinis gyvačių maisto šaltinis.
Kiemai, kuriuose po savaitgalio kepsnių lieka nevalyta kepsninė ar maisto trupinių, greitai tampa pelių susibūrimo vieta. O kur pelės – ten anksčiau ar vėliau pasirodo ir gyvatės. Lietuvoje sutinkama paprastoji angis – vienintelė nuodinga gyvatė mūsų šalyje – mėgsta šiltus ir ramius kampus šalia maisto šaltinio. Nevalyta kepsninės aplinka jai yra tarsi kvietimas į puotą.
„Kiekvienais metais po grilio sezono sulaukiu skambučių iš sunerimusių gyventojų“, – teigia aplinkosaugos specialistas Kęstutis. „Žmonės stebisi, bet grandinė labai paprasta: maistas pritraukia pelę, o pelė – gyvatę.“
Nenurinktas derlius po medžiais
Obuoliai, slyvos, kriaušės – vasaros pabaigoje ir rudenį mūsų soduose gausu vaisių. Tie, kurie nukrenta ir lieka gulėti ant žemės, pradeda pūti ir fermentuotis. Šis kvapas vilioja vabzdžius ir smulkius graužikus, o tai – dar viena grandis maisto grandinėje, kurios pabaigoje laukia gyvatės.
Gali atrodyti, kad keli obuoliai ant žemės – menka bėda. Tačiau specialistai pabrėžia, kad būtent tokios smulkmenos sukuria idealias sąlygas ropliams. Tai ypač aktualu soduose aplink Kauną rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kai derlius gausus, o laiko viskam surinkti kartais pritrūksta.
Netvarkingos krūvos ir drėgmė
Karštomis dienomis gyvatės, kaip ir mes, ieško vėsos ir drėgmės. Šlapių lapų krūva, senų lentų rietuvė, užsistovėjęs vanduo ar tiesiog aukštesnė žolė patvoryje joms siunčia aiškų signalą – čia puiki vieta pasislėpti ir atsivėsinti.
„Žmonės dažnai nesusimąsto, kad atvira komposto dėžė ar krūva senų plytų yra tiesiog paruošti namai gyvatei“, – priduria Kęstutis. „Paprastoji angis ten gali ramiai praleisti visą vasarą, o šeimininkai net neįtars.“
Reguliarus šakų, senų lentų, lapų ir kitų drėgmę kaupiančių daiktų pašalinimas yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti riziką. Nors žalčiai yra nekenksmingi ir saugomi, angis šalia namų, ypač jei turite mažų vaikų ar augintinių, kelia rimtą pavojų.
Gėlynai, viliojantys ne tik drugelius
Štai ir pavojingiausias dalykas, į kurį retai atkreipiame dėmesį. Kvepiantys, vešlūs gėlynai pritraukia daugybę vabzdžių. Kur vabzdžiai – ten atsiranda ir jais mintantys gyvūnai, pavyzdžiui, varlės ar driežai. O kur yra jų – ten atkeliauja ir gyvatės.
Tai nereiškia, kad turėtume atsisakyti gėlių savo kiemuose. Svarbiausia – bendra tvarka. Net ir gražiausias gėlynas neturėtų virsti apleistais brūzgynais prie pat namo pamatų. Svarbu, kad aplink nebūtų apleistų kampų ir nešienautų pakraščių.
„Nereikia panikuoti“, – ramina specialistas. „Reikia tiesiog tvarkos. Reguliariai pjaukite žolę, surinkite vaisius, išvalykite kepsninę ir uždenkite komposto dėžes. Gyvatė neis ten, kur jai nėra ko veikti.“
Po netikėto susitikimo Vaida dabar savo kiemą prižiūri ne tik dėl grožio. Ji tai daro dėl ramybės. Pasirūpinkime, kad ir mūsų kiemai Kaune būtų saugi ir rami oazė mums, o ne netikėtiems svečiams.
