2019-ųjų pabaigoje Kaune pradėjęs veikti kultura.kaunas.lt renginių kalendorius ir duomenų kaupimo platforma per 2020 metus pritraukė daugiau nei 80 kultūros ir meno operatorių, kurie surengė beveik pusantro tūkstančio renginių. Kartu su renginiais pateikti duomenys leido statistiškai apžvelgti praėjusių metų Kauno kultūros lauko vyksmą.
Antrąjį karantiną pasitiko pasiruošę
Kauno menininkų namų (KMN) kartu su partneriais įdiegtas kalendorius, kuris taip pat yra ir Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės įrankis, padėjo surinkti duomenis tiek apie kultūros organizacijų veiklos kaitą, tiek apie pandemijos poveikį sektoriui.
Anot KMN rinkodaros specialisto Povilo Mintauto, 2020 m. buvo išskirtiniai tuo, kad kultūros sektorius turėjo prisitaikyti prie pandemijos keliamų iššūkių: „Nepaisant to, kad per pirmąjį karantiną buvo atšaukta daug renginių, skaičiai rodo, kad šis sudėtingas periodas buvo ir naudingas – kultūros ir meno operatoriai įgijo svarbių kompetencijų, kurios leido antrojo karantino laikotarpį pasitikti žymiai geriau pasiruošus“.
Pandemijos mėnesiais neturėdami galimybių aplankyti kultūros įstaigų gyvai, žmonės gausiai lankė virtualius renginius, todėl apie 17 proc. visų 2020 m. kultura.kaunas.lt komunikuojamų renginių buvo virtualūs. Vidutiniškai viename virtualiame renginyje lankėsi 325 lankytojai.
„Per labai trumpą laiką bene vienintelėmis alternatyvomis gyvai vykstančiai kultūrai tapo kultūros turinio skaitmenizavimas ir virtualių renginių organizavimas. Turint omeny, kad kultūros ir meno operatoriams iš pradžių trūko kompetencijų šioje srityje, tai buvo gana sudėtingas procesas per trumpą laiką išmokti vykdyti organizacinę veiklą virtualioje erdvėje, kurti virtualų turinį, atrasti naujas auditorijas ir sudominti jas“, – teigė P. Mintautas.
Daugiausia – atvirų ir nemokamų renginių
Per 2020 metus platformoje kultura.kaunas.lt buvo užsiregistravęs 81 kultūros ir meno operatorius. Daugiausiai užsiregistravusiųjų priklausė nevyriausybinėms organizacijoms (kultūros sektoriaus viešosios įstaigos, sąjungos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai).
Iš viso platformoje kultura.kaunas.lt buvo įkelti 1423 renginiai, kurių daugiausia vyko tarpkarantininiu laikotarpiu: birželio – spalio mėn. Reiktų pabrėžti, kad didžioji dauguma renginių buvo atviri (1215) ir nemokami (1081).
Atsižvelgiant į surinktus duomenis, Kauno kultūros ir meno operatoriai didžiausią dėmesį skyrė edukaciniams renginiams, kurie vyko tiek fizinėje, tiek virtualioje erdvėje. Apie 30 proc. į kalendorių įkeltų renginių sudarė įvairūs mokymai, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir ekskursijos.
Scenos ir literatūros renginiai metų pabaigoje pakeitė atlikimo pobūdį ir persikėlė į virtualią erdvę. Muzikos renginiams buvo būdingas sezoniškumas – daugiau renginių vyko vasaros mėnesių laikotarpiu. „Lauke vykstantys renginiai pagal buvusius žmonių ribojimo reikalavimus galėjo susilaukti daugiau lankytojų nei renginiai vykstantys viduje. Šiuo atžvilgiu scenos menams, kurie įprastai organizuoja renginius viduje, teko labiau riboti lankytojų srautą“, – komentavo P. Mintautas.
Vasarą išsigelbėjo renginiai lauke
Anot specialisto, tarpkarantininis periodas renginių organizatoriams taip pat buvo gana sudėtingas: pandemijai vis dar nesibaigiant ir bijant naujo karantino kultūros ir meno operatoriai vykdė labai intensyvią kultūrinę veiklą. Nemaža dalis renginių, kurių nebuvo įmanoma vykdyti pavasarį, buvo perkelti į vasaros ir rudens laikotarpį, taip pat daug įstaigų stengėsi atsigriebti dėl praradimų, patirtų pavasarį. Dėl to įprastai vasarą ištuštėjęs miestas praėjusiais metais šurmuliavo renginių išsiilgusių kauniečių.
„Nors turistų Kaune šią vasarą buvo ženkliai mažiau, tačiau ir patys kauniečiai mažiau keliavo į užsienį bei rinkosi savo laisvalaikį leisti mieste. Tai atsispindi ir renginių lankytojų statistikoje. Liepos mėnesį vidutiniškai viename renginyje lankėsi 79, o rugpjūtį – 86 lankytojai. Kadangi vasaros mėnesiais renginius buvo paprasčiau organizuoti lauke, tad juose lankytis galėjo didesnis kiekis žmonių nei viduje vykstančiuose renginiuose“, – sakė P. Mintautas.
Vis dėlto, prasidėjus rudeniui lankytojų skaičiai ėmė drastiškai kristi. Nors kultūros operatoriai siūlė didelį pasirinkimą renginių, tačiau prastėjantis oras, ribojimai uždarose erdvėse, baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos apribojo lankytojų srautus.
Kultūros duomenų statistiniai tyrimai Kaune tampa įprasta praktika
Pasak KMN direktorės ir vienos iš stebėsenos platformos iniciatorių Rūtos Stepanovaitės, svarbu pabrėžti, kad kultura.kaunas.lt kalendoriuje ir platformoje kaupiami duomenys atspindi tik dalies Kauno kultūros lauko duomenis ir atskleidžia tik duomenų kaupimo procese dalyvaujančių organizacijų veiklos tendencijas.
„Vis dėlto, galima pastebėti, kad šios tendencijos gana tiksliai nurodo, su kokiais iššūkiais susiduria dauguma kultūros sektoriaus dalyvių, o žinant juos – lengviau kalbėti ir apie poreikius visiems“, – teigė ji.
Renginių kalendorius ir Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės įrankis kultura.kaunas.lt yra kuruojamas KMN Kultūros infocentro, kurio tikslas – yra suteikti vieningas viešinimo platformas ir kitus naudingus įrankius Kaune veikiančioms kultūros organizacijoms ar iniciatyvoms bei mokymų pagalba prisidėti prie kompetencijų kėlimo.
Anot Kultūros infocentro vadovės Viktorijos Mašanauskaitės Rinkšelės, pristatomas tyrimas nėra vienkartinis – duomenys yra nuolat kaupiami bei ir periodiškai analizuojami toliau. „Džiaugiamės, kad kultura.kaunas.lt platforma leidžia pačioms organizacijoms ar iniciatyvoms teikti ir kaupti duomenis visus metus. Mūsų užduotis juos susisteminti, apžvelgti ir pristatyti. Kitais metais jau galėsime pateikti ne tik skirtingų mėnesių, bet ir poros metų analizę. Jau dabar galime nuspėti, kokie gausūs renginių bus 2022–ieji, ir kaip bus įdomu viską suskaičiuoti ir palyginti jiems pasibaigus“, – teigė Kultūros infocentro vadovė.
Pasak jos, tyrimas atskleidė, koks svarbus yra kultūros operatorių vaidmuo, nes be jų suteiktų duomenų nebūtų galima apžvelgti kultūros lauko procesų: „Vis dar sulaukiame klausimų, kam visa tai reikalinga, tad norisi pabrėžti, kad pirmiausia, tokie tyrimai leidžia kultūros sektoriuje veikiančioms organizacijomis labiau pažinti save, o padarius išvadas – efektyviau dirbti, nukreipiant savo dėmesį ir energiją ten, kur jos labiausiai reikia“.
Prie Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės platformos įgyvendinimo prisideda: Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.
Su tyrimu galima susipažinti čia
