Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį Lietuvoje.
Nanomedžiagos – ateities pramonei
Nanotechnologijos yra naujas cheminės inžinerijos lygmuo, kuris leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų energetikos, gamybos, sveikatos, vartojimo prekių sektoriuose. Nanomedžiagos naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, saulės baterijų plokštėms, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius.
Moksliniai tokių nanomedžiagų ir naujų daugiafunkcių junginių kūrimo bei taikymo įvairiose technologijose darbai atliekami VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Čia mokslininkai jau yra sukūrę naujus ir išplėtoję žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu), sintezės metodus.
VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva kartu su kolegomis iš Japonijos neseniai ištyrė visiškai prie žmogaus organizmo prisitaikančią medžiagą, kuri gali būti naudojama dirbtiniams kauliniams audiniams kurti. Šį atradimą artimiausioje ateityje medikai galėtų panaudoti gydydami kaulų traumas, ataugindami žandikaulį ar implantologijos srityje.
„Išsamiai ištyrėme kalcio hidroksiapatitą – sintetinę kaulinę medžiagą, savo molekuline sudėtimi labai panašią į žmogaus kauliniame audinyje aptinkamą medžiagą. Jos milteliai bei dangos yra tinkamos taikyti implantologijoje, nes sukurtas dirbtinis kaulinis audinys savo molekuline struktūra visiškai atitinka natūralų žmogaus kaulą. Taip pat susintetinome naujus keraminius pigmentus, kurie gali būti panaudoti kultūros paveldo objektams išsaugoti“, – sako mokslininkas.
Prie medicinos pažangos prisidės dirbtinis intelektas
Medicinos ir sveikatos srityse vis dažniau ir aktyviau naudojamas skaitmenizavimas, dirbtinis intelektas, didelių biologinių duomenų analitika, kuri padeda kuriant ir plėtojant naujus ligų diagnostikos, stebėsenos, gydymo metodus ir technologijas.
VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą, kuriame dirba, vadina informatikos ir dirbtinio intelekto flagmanu Lietuvoje. Čia spalio mėnesį kartu su viena didžiausių pasaulyje dirbtinio intelekto ir mašininiu mokymusi grindžiamų sprendimų įmone „Neurotechnology“ buvo įsteigta Dirbtinio intelekto laboratorija.
„Dabar institute kuriami dirbtinio intelekto sprendimai medicininių vaizdų, įskaitant ir kompiuterinės tomografijos, analizei, jūrų navigacijai, kibernetiniam saugumui. Pastaruoju metu, pasitelkę dirbtinį intelektą, kartu su Santaros klinikų mokslininkais vykdome kasos vėžio diagnostikos ir sprendimų priėmimo tolesnio efektyviausio gydymo strategijai parinkti, taip pat pilvo aortos pokyčių vertinimo tyrimus“, – savo mokslines veiklas vardija profesorius ir priduria, kad greta dirbtinio intelekto atsirado ir kitos ne mažiau svarbios ir tarpusavyje susijusios sritys: blokų grandinių technologijos, kognityviniai skaičiavimai ir kibersocialinės sistemos, į kurias reikia nedvejojant investuoti.
Profesoriaus teigimu, Lietuvoje dabar reikia apie 12 tūkstančių informatikos ir informacinių technologijų specialistų. Ir tas poreikis augs, nes visuomenė šuoliais bėga į skaitmeninę erdvę, kurios rinka yra visas pasaulis.
Į mokslą reikia investuoti daugiau
Nanomedžiagų tyrėjas įsitikinęs, kad aukšto lygio mokslinius rezultatus chemijos srityje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su fizikais, medžiagų mokslo specialistais, biotechnologais ir medikais, o tokio lygio tyrimams atlikti reikalinga moderni įranga ir šiuolaikinė patogiai prieinama infrastruktūra, kuri būtų pritaikyta mokslui komercinti.
Informatikai pasigenda personalinės kompiuterinės technikos su geromis grafinėmis ir skaičiuojamosiomis galimybėmis, taip pat specializuotos bendro naudojimo kompiuterinės įrangos efektyvesniam darbui su dirbtiniais neuroniniais tinklais.
Abu VU mokslininkai sutaria, kad dabartinis kai kurių sričių mokslininkų ir infrastruktūros išsibarstymas apsunkina mokslinį darbą, daug laiko prarandama keliaujant iš vienos vietos, kur yra skaitomos paskaitos, į kitą (Saulėtekį), kur yra jų moksliniams tyrimams reikalingos laboratorijos.
„Šiuo metu mūsų aparatūra geografiškai dislokuota Naugarduko, Čiurlionio ir Saulėtekio gatvėse, ir tai sukuria akivaizdžius nepatogumus. Dėstytojai ir studentai turi lakstyti iš vieno miesto galo į kitą, nes paskaitos vyksta Naugarduko g. korpuse, o dalį mokslinių darbų galima atlikti tik Saulėtekyje esančiame Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur nėra mokomųjų laboratorijų ir auditorijų“, – apgailestauja prof. A. Kareiva.
Kaip vieną didžiausių kliūčių atliekant aukščiausio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje prof. A. Kareiva įvardija ir menką biudžetinį mokslo finansavimą, kuris kasmet siekia vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto: „Kitaip tariant, jo visai nėra. Yra tik konkursinis projektų finansavimas, kuriame pateiktų paraiškų sėkmės rodiklis yra apgailėtinai žemas.“
Prof. G. Dzemydos manymu, į aukšto lygio fundamentinius tyrimus būtina investuoti: nors jų rezultatai yra sunkiai iš anksto nuspėjami ir pamatuojami, bet dažniausiai būtent iš jų išsivysto taikomieji tyrimai, kurie gali būti komercinami. Taip ne tik gaunami aukštųjų technologijų produktai, bet ir plėtojami mokslo žiniomis grindžiami verslai, kurie yra ir tvaresni, ir konkurencingesni.
„Kiekvienas mokslininkas svajoja ir siekia savo mokslinius pasiekimus komercializuoti. Būtent mokslo rezultatų įdiegimas praktikoje suteikia prasmę atliktiems darbams ir yra stimulas toliau vykdyti mokslinius tyrimus. O mokslo ir verslo sinergija yra bet kurios valstybės pažangos variklis“, – priduria prof. A. Kareiva.
Pasaulinio lygio mokslas – tik moderniose laboratorijose
Pasaulinėje mokslo bendruomenėje Lietuva jau yra matoma. Dirbtinio intelekto srityje mūsų šalis siekia tapti regiono lydere, padidinti valstybės konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių ir sėkmingai įsilieti į pasaulinę dirbtinio intelekto ekosistemą. Mūsų šalis žinoma ir nanobiotechnologijų, biojutiklių srityje, o moksliniai darbai fizikinės chemijos srityje garsina ją visame pasaulyje.
„Mūsų fakultete sukurtos nanodangų gavimo technologijos yra įdiegtos Meksikoje, Ispanijoje, Vokietijoje“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.
Tačiau šiemet Lietuva mokslo pasaulyje sužibėjo ypač ryškiai. Šių metų chemijos Nobelio premija buvo įvertinta genų redagavimo technologija CRISPR Cas-9, kurią kartu su premijos laureatėmis atrado ir plėtoja prieš ketverius metus atidaryto VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys. Tokia garbė ir sėkmė mokslo pasaulyje nėra atsitiktinė.
„Mokslo proveržis paprastai atsiranda tose srityse, kuriose yra sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra. VU Gyvybės mokslų centras, manau, yra puikus to pavyzdys. Šiuolaikiniame moksle įdomiausi atradimai gimsta mokslų sandūroje, todėl informatikų, chemikų, fizikų ir gyvybės mokslų tyrėjų sutelkimas vienoje erdvėje, Saulėtekyje, padės sukurti mokslininkų ir infrastruktūros klasterį, panašų į priešakinių Europos universitetų mokslinių tyrimų ir plėtros centrus“, – įsitikinęs išskirtinis VU profesorius V. Šikšnys.
Nobelio premijos vertos technologijos ir kiti pažangūs išradimai gimsta tik moderniausiose laboratorijose, talentingiausių mokslininkų galvose.
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85860/straipsnis/Prof-Siksnys-mokslo-proverzis-atsiranda-ten-kur-sutelkiami-talentingi-mokslininkai?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29
