Labai greitai išpopuliarėję ir tapę ne tik pramoga, bet ir susisiekimo priemone – elektriniai paspirtukai kartu tapo ir dar vienu pavojumi sveikatai. Nors judėjimas ir aktyvumas teigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą, vasarą neatsargūs dviračių, riedučių, riedlenčių, o dabar ir paspirtukų vairuotojai sukelia vis daugiau incidentų, po kurių tenka gydytis traumas ir sužeidimus. O net ir nedidelė žaizda, prižiūrima netinkamai, yra atviri vartai infekcijos sukėlėjams.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad vasarą vis daugiau žmonių ateina į vaistinę ieškoti pirmosios pagalbos nubrozdinimams ar traumoms gydyti. Dalis jų ateina tada, kai žaizdas jau palietė infekcijos ir prasidėjo komplikacijos. Pasak vaistininkės, jei žaizda rimta, vasarą geriau ilgai nedelsti ir nelaukti, nes dėl karščio jos gyja sunkiau ir padidėja infekcijų tikimybė.
„Vasarą susidaro itin palanki terpė daugintis bakterijoms, todėl reikėtų žaizdas prižiūrėti itin atidžiai. Jeigu lauke labai karšta, žaizdą reikėtų dezinfekuoti vandenilio peroksidu ir laikyti kuo atviriau, nes taip žaizda greičiau gyja”, – sako K. Staivė ir lengva tvarsliava rekomenduoja pridengti nebent tas vietas, kurios turi sąlytį su rūbais ir audinys gali sudirginti žaizdą.
Pirmoji pagalba
Pirmas svarbus žingsnis, kurį reikėtų atlikti patyrus net ir nedidelį sužalojimą – dezinfekuoti žaizdą. Pasak vaistininkės, tolesnis gydymas priklauso nuo žaizdos gylio ir būklės.
„Jei žaizda šlapiuojanti, galima naudoti specialius pleistrus, kurie sugeria skystį, besisunkiantį iš žaizdos. O jeigu ji yra visiškai sausa, reikėtų rinktis hidrokoloidinius pleistrus, kurie drėkina žaizdą. Neretai žmonėms atrodo, kad jei žaizda nebešlapiuoja, susidarė šašas, vadinasi, ji gyja. Visgi jeigu šašas yra storas ir apima visą žaizdą, tai nėra gerai, nes po šašu esanti žaizda gyja labai lėtai ir randėja”, – paaiškina „Eurovaistinės” specialistė.
Tokias žaizdas ji rekomenduoja kuo dažniau padrėkinti, tam naudingi preparatai, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties. Ši suteikia drėkinimą ir padeda apsisaugoti nuo rando susidarymo. Pagelbėti odos regeneracijai ir žaizdos gijimui gali padėti pantenolis, o apsaugoti nuo žaizdos užkrėtimo – preparatai su sidabru, kuris nuo seno naudojamas kaip antibakterinė medžiaga.
Jei žaizdelė labai maža, pavyzdžiui, įsipjovėte į pirštą, ir reikalingas tik pleistras, atkreipkite dėmesį ar neklijuojate vandeniui atsparaus pleistro. „Vandeniui atsparų pleistrą reikėtų naudoti tik esant žaizdos kontaktui su vandeniu, pavyzdžiui, plaunant indus ar maudantis, tačiau jokiu būdu nereikėtų jo nešioti visą dieną. Toks pleistras neleidžia kvėpuoti nei odai, nei žaizdai, todėl slopina gijimą ir sudaro sąlygas daugintis bakterijoms”, – paaiškina specialistė.
Stebėti pokyčius
Jeigu žaizda labai gili ar didelė arba jei sužeidimą sukėlė kontaktas su pašaliniais daiktais, pavyzdžiui, stiklo šuke arba odą įdūrė nedezinfekuotas surūdijęs vinis parke ant suoliuko, visada išlieka kraujo užkrėtimo ar net stabligės rizika.
„Stabligė nėra labai dažna, bet ši bakterija labai ūmi ir gali sukelti net mirtį. Todėl susižeidus reikėtų nedelsti ir nuvykti pasiskiepyti, o taip pat stebėti organizmo reakcijas – ar nekyla kūno temperatūra, žaizda netinsta”, – pažymi specialistė ir pastebėjus bet kokius žaizdos užkrėtimo požymius – raudonį ar tinimą – rekomenduoja neužsiimti savigyda, o skubiai kreiptis į gydytoją.
Ypač atsargiai pramogauti reikėtų sergantiems diabetu, turintiems kraujotakos problemų ir vyresniems žmonėms. Tai rizikos grupės, kurių žaizdos gyja labai sunkiai.
„Kuo žmogus vyresnis, tuo labiau sutrikusi jo kraujotaka, todėl vis sunkiau atsinaujina epidermis – viršutinis odos sluoksnis. Vyresnių žmonių organizmas sunkiau kovoja su žaizdomis ir galimomis infekcijoms”, – paaiškina „Eurovaistinės” vaistininkė ir aktyvaus laisvalaikio ragina neatsisakyti, tačiau išbandant naujas pramogas, kviečia būti itin atsargiems.
