Ties Lukiškių aikšte trys nepažįstami jaunyvi vyrai prasilenkdami man sako: “Ačiū už palaikymą”. “iš kur jūs?” “Iš Panevėžio rajono”. “Laikykitės, vyrai!”
Sakytum, Vilniuje šiomis dienomis pasidarė lengviau kvėpuoti, ūkininkai į sostinę atvežė daugiau oro. Laisvės oro. Todėl melas, kad ūkininkai savo galinga technika yra prieš gamtą, ekologiją ir žaliąjį kursą. Jie prieš Lietuvą okupavusią kliką, kurios citadele virtęs Vilnius.
Todėl Lietuvos išsivadavimas turi prasidėti žygiu į Vilnių. Jeigu norime atsiimti valstybę, pirmučiausia dera atsimti iš visų šimašių, benkunskų sostinę. Štai kodėl šią klestinčią gaują mirtinai išgąsdino taikus “Didysis šeimų maršas” savo gražiu mitingu Vingio parke, kaip ir nūnai- ūkininkų žygis į Vilnių. Aš nekalbu apie etatinius dvaro skalikus ir jų propagandinę trydą; bet mane nuliūdino ne vienas pažįstamas inteligentas, kuris pradėjo skaičiuoti Gedimino prospekto išjudintas plyteles ir piktintis moderniais traktoriais, pirktais už bankų kreditus ir ES paramą. Nejau jiems būtų ramiau, jeigu į Vilnių būtų sužliaužę seni sovietiniai trantai, o juos vairuotų kolchozų paišini pusgirčiai traktoristai? Net inteligentų sąmonę paveikusi propaganda.
Tarpukario Lietuvoje 1925-1938 m. veikė Sąjunga Vilniui išvaduoti. Jos platintą( Šaulių sąjungos išleistą) atviruką vertėtų pakartoti. Ūkininkų žygis į Vilnių priminė,kad vėl aktualus šūkis” O Vilniaus neužmiršk, lietuvi!”. Nors, neabejoju, šiuos pirmuosius Vilniaus vaduotojus( ne ta
