Seime planuojama parlamentarų darbui įrengti kelias izoliuotas kabinas vertėjų darbo vietose.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog kelios atskirtos darbo vietos būtų įrengiamos Seimo nariams, kurie neturėtų galimybių paso, o ne esantiems izoliacijoje dėl koronaviruso.
Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento direktorė Rita Skaisgirytė informavo parlamento valdybos narius, kad penkių darbo vietų įrengimas truktų apie mėnesį.
„Techniškai mes galėsime įrengti vertėjų darbo vietose darbo vietas analogiškas kaip posėdžių salėje. Iš turimų resursų ir rezervo mes galėtume padaryti penkias darbo vietas. Jei visas 16 darbo vietų, kiek yra vertėjų kabinų, mums reikėtų įsigyti naujus pultus“, – sakė R. Skaisgirytė.
„Jei įrengtume penkias darbo vietas, tai užtruktų apie mėnesį, jei visas 16, užtruktų tiekimai, ilgesnis laiko tarpas, du-trys mėnesiai, turėtume sutvarkyti komunikacijas, pultą“, – kalbėjo departamento vadovė.
Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma sakė, kad penkių darbo vietų pilnai pakaktų. „Aš sunkiai įsivaizduoju, kad būtų didesnis tų vietų poreikis. Būtų autonominė izoliuota darbo vieta, niekam pavojaus tu nesukelsi ir gali dirbti, gerai, jei per mėnesį atsiras tos darbo vietos, aš siūlau pritarti“, – kalbėjo Seimo narys.
Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas tuo tarpu pasipiktino, kad Seimo nariams vėl būtų daromos išimtys. „Man įdomu, kokiu būdu jie pateks į tas kabinas? Teleportacijos būdu? Jis turės įeiti į Seimą, jis turės praeiti pro žmones, baikit“.
„Aš pabuvau dešimt dienų izoliacijoj nesirgdamas, kitas pabus, pasaulis dėl to nesugrius. Dabar norite įrenginėti kabinas, kad tas viruso sėjėjas praeitų pro visą Seimą iki vertėjų kabinos, ar jis su skafandru ateis? Aš kategoriškai prieš, nematau galimybės“, – sakė J. Sabatauskas.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad ruošiant uždaras darbo vietas apie izoliacijoje dėl COVID-19 esančius Seimo narius nekalbama.
„Pakankamai aiški formuluotė – dėl galimybės įrengti darbo vietas Seimo posėdžių salėje vertėjų darbo vietose, niekas nekalba nei viename etape apie izoliuotus ar infekuotus Seimo narius. Aš tą siūlau tiesiog patraukti į šoną ir pamiršti tą temą. Mes kalbame apie papildomą darbo vietų įrengimą“, – sakė parlamento vadovė.
„Mes kalbam apie tai, kad jei būtų sprendimas, jog galimybių pasas galiotų ir Seimo nariams dėl patekimo į salę, mes turime turėti alternatyvą, kalba eina ne apie sergančius, ne apie infekuotus, o apie tuos, kurie neturi galimybių paso. Įstatymų leidyba turi šiek tiek kitokį statusą, Seimo nariai negali vaikščioti į kavines, restoranus, bet riboti galimybę patekti į Seimo posėdžių salę, kur jis turi balsuoti, prasilenkia su dabar galiojančiais teisęs aktais, nereikia kelti panikos lygioj vietoj“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Seimo valdybos sprendimu nuo rugpjūčio pabaigos į Seimą darbuotojams ir lankytojams galima įeiti tik su galimybių pasu, tačiau Seimo nariams taikoma išimtis. Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios padėties taip pat nustatyta, kad nuo rugsėjo 13 dienos norint patekti į daugumą viešųjų patalpų reikalaujama galimybių paso.
Seimo valdybai svarstant tvarką dėl galimybių paso reikalavimo iš lankytojų ir darbuotojų buvo aptarta galimybė jo reikalauti ir iš parlamentarų, tačiau konstatuota, kad valdyba neturi įgaliojimų užverti durų į jų darbo vietą.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet teigė, kad pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą tokia tvarka dėl Seimo narių galėtų būti nustatoma tik pakeitus Seimo statutą. Seimo pirmasis vicepirmininkas J. Razma yra parengęs tokias Seimo statuto pataisas.
Autorė Milena Andrukaitytė
Lietuvos naujienų skyrius
