Šiandien mes prisimename bene garsiausią ir žymiausią iš didikų Radvilų giminės – patį Mikalojų Radvilą Juodąjį, gimusį lygiai prieš 510 metų – 1515 m. vasario 4 d. Gimė jis daugeliui puikiai žinomame ar bent girdėtame Nesvyžiuje dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
Tai buvo ne tik žmogus, gimęs vienoje įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių. Svarbu ne tik tai, kad kartu su pusbroliu Mikalojumi Radvila Ruduoju (1512-1584) buvo didžiausias pajamas gaunančiais Lietuvos didikais. Ne vien dėl turtų Mikalojų Radvilą Juodąjį prisimename. Plačiai žinoma ir aukštą padėtį visuomenėje reiškianti pavardė įpareigoja. Todėl Mikalojus ėjo aukštas valstybines pareigas ir dirbo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Tai buvo ne tik įtakingas ir turtingas, bet ir labai užimtas žmogus.
1544-1565 m. buvo Lietuvos didžiuoju maršalka, valdęs Didžiojo kunigaikščio dvarą, priiminėjęs užsienio šalių pasiuntinius ir aukščiausius valstybės pareigūnus, stebėjęs etiketo laikymąsi, kontroliavęs dvaro apsaugą ir valdovo gvardiją, skyręs dvaro pareigūnus ir visaip sergėjęs valdovo ramybę.
1550-1565 m. buvo Lietuvos didžiuoju kancleriu, kurio žinioje buvo visa Lietuvos Metrika, valstybės didysis antspaudas ir valstybinės reikšmės raštai. Be kanclerio antspaudo negaliojo skyrimo į valstybines pareigas, seniūnijų valdymo ir kiti valdymo reikalų, į užsienį siunčiami raštai.
1551-1565 m. buvo Vilniaus vaivada – aukščiausiu valdžios pareigūnu vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadu, vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadu. Vaivada buvo ne tik Ponų tarybos nariu, bet ir kuravo vaivadijos administracijos, karo, teismų reikalus, žydų bendruomenes, rūpinosi miestų apsauga ir tvarka. Tai buvo vienos aukščiausių pasaulietinių pareigų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Taigi Mikalojus Radvila Juodasis keturioliką metų ėjo bent trejas itin svarbias ir reikšmingas pareigas.
Nuo 1561 m. dar buvo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietininku šviežiai prisijungtoje Livonijoje.
Mikalojus Radvila Juodasis buvo vienas labiausiai apsišvietusių to meto valstybės žmonių, Žygimanto Augusto (1520-1572) draugas, būsimą valdovą supiršęs su pussesere Barbora Radvilaite (1520-1551). Santuoka labai sustiprino Radvilų pozicijas valstybėje. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankišką tiek nuo Maskvos kunigaikštystės, tiek nuo Lenkijos karalystės, todėl buvo Liublino unijos priešininkas. Vadovavo Valakų reformos projekto ir Antrojo Lietuvos Statuto rengimo komisijoms.
Nuo XVI a. ryškiu buvo vienu ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus ir užsienio politikos formuotoju. Autoritetą augino ir tapimas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto svarbiausiu patarėju ir pagalbininku. Valdovas jam pavesdavo slaptas diplomatines misijas. Taip stengėsi būti valdovo „antruoju aš“, kad popiežiaus legatas Giovanni Lippomano rašė: „[M. R. Juodasis] buvo viskas karaliui: patarėjas, kancleris, maršalka ir ištikimas draugas, su kuriuo valdovas puotauja.“
Kokia gi Reformacija be Radvilų? 1553 m. Mikalojus atsivertė į kalvinistus ir netgi susirašinėjo su pačiu Jonu Kalvinu, srovės pradininku. Manė, jog krašte turi veikti evangelikų, o ne katalikų Bažnyčia. Skleisdamas Reformaciją Lietuvoje, Vilniuje sukvietė pirmąjį evangelikų sinodą, pastatė evangelikų reformatų bažnyčią Lukiškėse, įsteigė evangelikų mokyklą Vilniuje, globojo arijonus, įkūrė Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią, Breste įsteigė protestantų raštų spaustuvę, organizavo Biblijos vertimą į lenkų kalbą ir jos spausdinimą, išspausdino liuteronišką katekizmą, testamentu paliko lėšų protestantų universitetui įkurti.
Penkiasdešimtmetį perkopęs Radvila Juodasis mirė 1565 m. Nuo XVI a. Dubingiuose buvo Radvilų rezidencija su rūmais ir evangelikų reformatų bažnyčia, kurią XVII a. pradžioje siekta paversti giminės mauzoliejumi. Būtent šios sugriautos bažnyčios rūsyje 2004-2007 m. mokslininkų grupės pastangomis buvo rasti ir identifikuoti aštuonių Radvilų giminės atstovų skeletai. Tarp didikų buvo ir Mikalojaus Radvilo Juodojo palaikai.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma kolekcinė moneta, skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms. Sidabrinę monetą 2015 m. išleido Lietuvos Bankas.
