Pasaulio rinkose išliekant aukštoms elektros ir dujų kainoms artimiausiu metu joms mažėti sąlygų Lietuvoje nėra, o tai neabejotinai didins infliaciją, teigia verslo atstovai ir analitikai.
Kai kurie jų perspėja, kad sąskaitų už energiją problema gali paaštrėti ir net sukelti politinių įtampų metų pabaigoje, be to, tai darys įtakos elektros rinkos liberalizavimo procesui.
Energetikos ministerija jau pasiūlė, kaip sumažinti šilumos sąskaitas gyventojams artėjantį šildymo sezoną, tačiau dėl elektros kainų palankių žmonėms sprendimų nežada.
Energijos kainos – kelerių metų rekordas
Valstybės kontroliuojama elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ teigia, kad didmeninė elektros kaina biržoje artimiausiu metu, tikėtina, išliks panaši, kaip dabar.
„Tai lemia žemas hidrobalanso lygis Skandinavijoje ir aukštas elektros kainas Vakarų Europoje bei Šiaurės šalyse, o tuo pačiu ir Lietuvoje, palaikančios kylančios taršos leidimų bei dujų kainos“, – BNS komentavo bendrovė.
Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, jog elektros kainas lemia anglies, dujų, apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina.
„Visa tai labai smarkiai įtakoja. Matome, kiek yra smarkiai suaugusios visos šitos žaliavos. Tas augimas yra prasidėjęs jau seniau, 2020 metų viduryje (…) Tas jau buvo dalinai įkainuota į senesnius kontraktus. O kitais metais priklauso, kaip viskas vystysis. Ar tos žaliavos vis dar laikysis aukštumose, o gal vis dar augs toliau“, – BNS sakė M. Giga.
Anot jo, neatrodo, kad artimiausiu metu elektros ar apskritai žaliavų kainos mažės.
„Nesišviečia, kad grįšime į 2020 metus. Bent kol kas, kokias tendencijas matome aplink, tai kainos laikysis aukštai. Nebent kažkas apsiverstų žaliavų rinkose – dujos atpigtų, anglis, taršos leidimai atpigtų. Nesimato dabar tokių ženklų“, – teigė M. Giga.
Trečiadienį vidutinė kitos dienos (rugsėjo 2-osios) elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje buvo 116,48 euro už megavatvalandę (MWh). Pasak „Elektrum Lietuvos“, panašios kainos buvo prieš penkerius metus, pavyzdžiui, 2016 metų liepos 1 dieną (114,62 euro už MWh).
„Ignitis“ atstovai sako, kad tiek dujų, tiek kitų žaliavų kainas visame pasaulyje kelia itin augantis jų poreikis. Šiuo metu Europos gamtinių dujų rinkose fiksuojamos itin aukštos ir nepastovios dujų kainos, siekiančios 45-48 eurus už MWh spalio mėnesiui.
„Didelių pokyčių rinkoje artimiausiu metu nenusimato, o to priežastys yra kelios: pasiūlą ribojantys nuolat vykstantys planuoti ir neplanuoti dujų tiekimo sutrikimai Norvegijos ir Rusijos dujų tiekimo infrastruktūroje šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais, silpnas SGD krovinių importas į Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Belgijos terminalus liepos ir rugpjūčio mėnesiais bei itin aukštos anglies ir ATL kainos“, – pažymi bendrovė.
Pasak jos, mažesnė dujų pasiūla lemia ir vangiai besipildančias požemines Europos dujų saugyklas – jų užpildymo rodiklis rugpjūčio pabaigoje siekė tik 66 proc., nors per pastaruosius ketverius metus šis rodiklis įprastai siekė apie 75 proc. ir daugiau.
Infliacijos pikas dar nepasiektas
Ekspertai ir bendrovių atstovai teigia, kad verslo klientai elektros kainų augimą patiria jau kurį laiką.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad elektros kaina atsilieps produkcijos ar paslaugų kainoms, bet tai įvyks ne iš karto.
„Pakalbėjus su verslais, jie tą elektros pabrangimą ir dabar jaučia (…) Bus rugsėjis, tai daug įmonių kitų metų darosi biudžetus (…) Kalbant apie pardavimo kainas, irgi bus bandoma permesti tai į galutinę prekės ar paslaugų kainą. Tai nėra impulsinis šokas, kad va, pabrango liepą elektra ir iš karto pasimato galutinėje produkcijoje rugpjūtį, taip nėra. Yra toks palaipsninis procesas“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Pasak jo, tai, kad brangsta ne vien elektra, o ir kiti resursai, turės įtakos bendram kainų lygiui.
„Ir gamtinės dujos yra padidėjusios, ir šilumos kainos padidėjusios, ir elektros kainos – na, tai einama plačiu frontu, ir visa tai susijungia, atrodo, į tokią didesnę bangą (…). Galbūt gamtinių dujų kainos pikas jau yra pasiektas, bet ką mes pajausime galutinėje infliacijoje, turbūt tai dar nėra pikas“, – sakė ekonomistas.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas teigia, kad žaliavų brangimas turi tiesioginės įtakos verslui ir paslaugų bei prekių kainoms.
„Manau, kad artimiausiu metu mes turėsime tikrai didesnę infliaciją negu dabar turime, tai dabar turime apie 5 proc., labai tikėtina, kad metų pabaigoje turėsime 6 proc., blogiausiu variantu, 7 proc. Ir šiuo atveju tikrai žaliavų kainos prisidės, nes dujų, naftos kainos pakilo, pavyzdžiui, dujų – kone dvigubai, ir šiuo atveju tų kainų augimas tikrai turės įtakos“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Analitikas atkreipė dėmesį ir į paaštrėjusius Lietuvos santykius su Kinija. Pasak jo, iš Kinijos Lietuva importuoja produkcijos už 1,3 mlrd. eurų, o dabar bus priversta daug ką iš Azijos milžinės pirkti per tarpininkus, pavyzdžiui, per Europos Sąjungos šalis.
„Vienas dalykas, kad žaliavų kainos mums yra nepalankios ir jos yra augančios. Kitas dalykas – mūsų politinė retorika su Kinija gadina santykius. Ir šiuo atveju iš Kinijos mes gausime žaliavas bei produkciją tikrai aukštesnėmis kainomis. Ir tai atsilieps galutiniams produktams. Tai šie abudu aspektai lems, kad kainos augs“, – sakė M. Dubnikovas.
T. Povilauskas mato skirtumą tarp elektros ir dujų brangimo verslui: elektros kainos augimas Lietuvoje yra išskirtinis ir dėl menkos vietinės gamybos, o dujos brangsta daugelyje rinkų.
„Dažnu atveju Lietuvos du trečdaliai pramonės produkcijos yra eksportuojama, tai eksporto rinkose pats negali taip greitai kainų pakeisti – tada telieka viltis, kad produkcijos kainos natūraliai eina į viršų, nes gamtinės dujos ar kiti energetiniai ištekliai brangsta visame pasaulyje“, – sakė ekonomistas.
Pasak ekonomisto, belieka tikėtis, kad dujų kaina jau pasiekė piką ir kitais metais ji bus žemesnė, o artėjanti žiema – švelnesnė.
D. Kreivys: burtų lazdelės nėra
Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad greitų sprendimų, mažinančių elektros kainas, nėra. Pasak jo, mažinti kainas galėtų konkurencija elektros gamyboje.
„Sprendimas yra konkurencija rinkoje, tai yra, vis naujų atsinaujinančių galingumų įvedimas į rinką ir vystymas savo energetikos – aš manau, tai yra sprendimas, kurį mes nuosekliai vystome, o kažkokių sprendimų, kur burtų lazdele pamojus galėtum pakeisti visą rinkos situaciją, kuri yra globali, – turbūt yra neįmanoma“, – BNS kalbėjo D. Kreivys.
Anot jo, elektros brangimas nulemtas kelių priežasčių: ATL brangimo Europoje ir mažesnės vėjo elektros gamybos.
„Vasarą turėjome periodą, kai ypatingai jūros vėjo parkai gamino mažai elektros, dėl to turėjome tam tikrą elektros kainų piką. Dabar elektros kainos pradėjo po truputėlį žemėti, nes vėjo elektrinės pradėjo judėti į priekį ir tos kainos pradeda stabilizuotis“, – sakė ministras.
Kalbėdamas apie dujų kainų kilimą, jis atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos „Gazprom“ yra smarkiai sumažinęs dujų tiekimą į Europą, todėl saugyklos „yra tuščios“, be to, labai didelis dujų poreikis Azijos rinkose.
„Ateities sandoriai rodo, kad kainos yra linkusios mažėti“, – tikino D. Kreivys.
Tuo metu dėl aukštesnių dujų ir biokuro kainų brangsiant šilumai, jau pasiūlyta priemonių, turinčių sumažinti gyventojų sąskaitas per šildymo sezoną.
„Energetikos ministerija yra pateikusi tam tikrų pasiūlymų, kaip būtų galima tą situaciją šiek tiek švelninti ir apie mokėjimų išdėstymą per visus metus, ir taip pat kitus sprendimus. Tai šitoje vietoje ministerija turbūt stengiasi daryti, ką gali“, – sakė energetikos ministras.
M. Dubnikovas mano, kad paveikti rinkos kainas – ne politikų valioje. Be to, jis priminė, jog kadaise dujų kaina jau buvo aukšta, bet skirtumas tas, kad per daugelį metų atlyginimai spėjo pastebimai išaugti.
„Kartais mes jaučiamės labai pripratę prie mažos kainos, tai yra, ta kaina išliko labai maža ilgą laiką ir jaučiamės, kad ta kaina turėtų būti normali“, – komentavo analitikas.
Pabrangusi elektra gali jaukti rinkos liberalizavimą
Lietuvoje tęsiantis elektros tiekimo namų ūkiams liberalizavimui ir šiemet dėl nepriklausomo tiekėjo turint apsispręsti didžiausiai – maždaug 700 tūkst. vartotojų – grupei, „Elektrum Lietuvos“ vadovas mano, kad nepasirinksiančių tiekėjo klientų dalis šiemet gali būti didelė.
„Mes matėme praeitais metais, kai tiekėjų kaina buvo panaši su visuomeninio tiekimo kaina, ir tai dar žmonės ne visi ryžosi, buvo patys didžiausi vartotojai (turėjo rinktis tiekėją – BNS), kurie gal nėra tiek bijantys naujovių ar pan. (…) Nemaža dalis vartotojų gali atidėti sprendimą“, – sakė M. Giga.
Anot jo, dalis gyventojų gali nesuprasti, kodėl mokėjo vienokią kainą už elektrą, o dabar mokės daugiau – dalis jų gali didesnę kainą susieti su pačiais nepriklausomais tiekėjais ar jų tariamu piktnaudžiavimu. Tačiau, pasak M. Gigos, tiekėjai vadovaujasi tuo, kas vyksta rinkoje.
T. Povilauskas taip pat svarsto, kaip sklandžiai vyks liberalizavimas, kai žmonės turės rinktis iš didesnių kainų negu moka dabar. Kartu jis pažymi, kad augančios elektros kainos poveikis jiems daugiau atsilieps ne per produktų ar paslaugų kainas, bet tiesiogiai – per sąskaitas už elektrą.
„Labai daug tų buitinių reguliuojamų vartotojų nuo sausio 1 dienos taps nebereguliuojamais vartotojais ir jų kainodara keisis, ir man kelia nerimą, kaip tas procesas vyks metų pabaigoje, kai žmonės, gaudami pasiūlymus dėl elektros kainos kitais metais, na, iš esmės jie matys aukštesnes kainas, negu šiuo metu jie turėdavo“, – kalbėjo T. Povilauskas.
M. Dubnikovas mano, kad liberalizavimas kaip tik galėtų suteikti vartotojams mažesnę kainą, nes atsiranda konkurencija.
SEB ekonomistas T. Povilauskas perspėja, kad energijos kainos galėtų sukelti visuomenės pasipiktinimą.
„Manau, kad sukelti nepasitenkinimą gali būti labai nesunku, ir vėlgi, sutaps ir metų pabaiga, biudžeto svarstymas, tai šitas klausimas manau, yra politiškai labai jautrus. Manau, kad šitas klausimas bus labai eskaluojamas“, – sakė ekonomistas
Autorius Vytautas Budzinauskas
