2021 10 13
Teisingumo ministerijos rengiamas jubiliejinis 15–asis Konstitucijos egzaminas šiemet visus norinčius pasitikrinti žinias ir vėl suburs spalio 25 dieną. Kviesdamas prie egzamino prisijungti visus Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius bei pasitikrinti svarbiausio šalies įstatymo žinias, vienas iš Konstitucijos egzamino komisijos narių teisininkas Vytautas Sinkevičius pasidalijo mintimis apie Konstituciją, kurios gali būti naudingos kiekvienam, ketinančiam dalyvauti egzamine.
„Konstitucijoje įtvirtintos fundamentalios, universalios vertybės, tai lyg visuomenės sutartis, pagal kurią tauta, priimdama Konstituciją, susitaria gyventi. Konstitucija reguliuoja visas pagrindines žmogaus, visuomenės ir valstybės gyvenimo sritis. Kiekvienas iš mūsų su Konstitucija susiduriame kasdien, todėl labai svarbu ją kuo geriau išmanyti, nes tai leidžia ne tik suprasti, kaip funkcionuoja valdžios institucijos, bet ir padeda pasinaudoti Konstitucija, kai tenka ginti savo pažeistas teises ir laisves“, – sako Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius, kuris betarpiškai dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą.
Teisininkas pabrėžia, kad Konstitucija yra vientisas aktas, jos visos nuostatos susijusios, todėl, norint atskleisti kokios nors konkrečios nuostatos turinį, jos negalima aiškinti izoliuotai nuo kitų Konstitucijos nuostatų. Nepakanka perskaityti tik kurį nors vieną Konstitucijos straipsnį, būtina matyti to straipsnio sąsajas su kitais straipsniais, matyti visuminį teisinį reguliavimą. Labai svarbu ir tai, kad Konstitucijos nuostatų negalima aiškinti tik pažodžiui, nes jos nuostatų tikrasis turinys gali būti atskleistas tik tuomet, kai taikomi ir kiti Konstitucijos aiškinimo metodai: sisteminis, loginis, Konstitucijos kūrėjų intencijų, istorinis ir kiti. Antai, Konstitucijoje nėra parašyta, kad Seimo narys privalo lankyti Seimo posėdžius, bet tai nereiškia, kad Konstitucija neįtvirtina tokios Seimo nario pareigos. Ji kildintina iš įvairių Konstitucijos nuostatų, pavyzdžiui, iš nuostatos, kad kiekvienas Seimo narys yra Tautos atstovas, Seimo nario darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto ir kt. Vadinasi, pagal Konstituciją Seimo narys turi konstitucinę pareigą lankyti Seimo, jo komitetų, komisijų posėdžius. O jeigu juos praleidžia be pateisinamos priežasties, jam gali būti surengta apkalta už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą.
V. Sinkevičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad Konstitucijoje yra ir tokių nuostatų, kurių turinį galima aiškinti skirtingai. Tai nėra Konstitucijos kūrėjų neapsižiūrėjimas ar jų kompetencijos stoka. Tiesiog neretai skirtingi žmonės skirtingai supranta tą patį žodinį tekstą. Kita vertus, kai kurios nuostatos buvo suformuotos nepakankamai tiksliai vien dėl to, kad rengiant Konstituciją politikams nepavyko susitarti dėl vienareikšmės atitinkamos Konstitucijos sampratos, buvo ieškoma kompromisinių variantų, kitaip atitinkamos nuostatos apskritai nepavyktų įtvirtinti Konstitucijoje. Koks yra tikrasis atitinkamos Konstitucijos nuostatos turinys, oficialiai gali išaiškinti tik Konstitucinis Teismas. Jo pateiktas išaiškinimas tampa privalomu Seimui, Vyriausybei, Respublikos Prezidentui, todėl leisdami įstatymus, kitus teisės aktus, jie negali Konstitucijos nuostatų aiškinti kitaip, negu jas išaiškino Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas pritaiko Konstituciją prie besikeičiančio gyvenimo, turime vadinamą „gyvąją Konstituciją“, kai Konstitucijos nuostatos tekstas lieka nepakitęs, tačiau jį išaiškinus, turinys pasipildo naujais aspektais. Taip užtikrinamas Konstitucijos stabilumas, ji apsaugoma nuo nebūtinų pataisų, Konstitucija pritaikoma naujiems visuomenės ir valstybės poreikiams.
„Tik tas gali pasigirti, kad gerai išmano Konstituciją, kuris ne tik skaito Konstituciją, bet ir domisi, kaip ją aiškina Konstitucinis Teismas. Tikroji Konstitucija yra ne tik jos rašytinis tekstas, bet ir tai, kaip jį išaiškino Konstitucinis Teismas“, – sako vienas iš Konstitucijos kūrėjų. Anot jo, Konstitucijoje įtvirtintas asmens ir visuomenės interesų derinimo principas. Valdžios institucijos ir jų pareigūnai negali iškilti virš visuomenės ar žmogaus, jų pareiga – tarnauti žmonėms, užtikrinti, kad asmens teisės ir laisvės nebūtų pažeidžiamos. Kita vertus, kiekvienas iš mūsų turi ne tik teises ir laisves, bet ir pareigas, o įgyvendindami savo teises ir laisves, negalime pažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Konstitucijos negalima aiškinti taip, kad tai būtų žalinga visuomenei. Konstitucijos turime tiek, kiek ją suprantame, kaip ji atsispindi valstybės institucijų ir jų pareigūnų sprendimuose ir veiksmuose, kaip ginamos asmens teisės ir laisvės. Galime pasidžiaugti, kad egzaminą laikančių žmonių kiekvienais metais vis gausėja. Tai rodo, jog Konstitucija vis labiau įauga į visuomenės ir žmonių gyvenimą“, – sako V. Sinkevičius.
Pasak V. Sinkevičiaus, kuo geriau kiekvienas iš mūsų supras Konstituciją, tuo visuomenėje bus daugiau teisingumo, pagarbos, tolerancijos, atsakomybės.
„Einant į egzaminą, nereikėtų jaudintis ir baimintis, nes šis egzaminas yra skirtas pasitikrinti, ar gerai išmanome pagrindinį valstybės įstatymą, ko dar nežinome, nesuprantame. Einame, kad geriau žinotume. Tai diena, kuri yra skirta pasidžiaugti, kad turime Konstituciją“, – sakė teisininkas.
LR Teisingumo ministerija kartu su egzamino globėju Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda visus šalies piliečius ir gyventojus kviečia pasitikrinti Konstitucijos žinias. Egzamine dalyvauti kviečiami visi Lietuvos piliečiai, mylintys savo šalį ir norintys dar geriau išmanyti pagrindinį Lietuvos įstatymą – Konstituciją.
Interneto svetainėje www.konstitucijosegzaminas.lt šiuo metu jau vyksta dalyvių registracija, čia taip pat galima pasitikrinti žinias iš anksto.
Prisijungti prie egzamino dalyviai galės nuo 9 iki 13 val. Užduočių atlikimui bus skirtos 45 minutės. Egzaminą sudaro uždari testo ir vienas atviras klausimai.
Nugalėtojai bus apdovanoti specialiu Prezidento įsteigtu prizu bei Teisingumo ministerijos prizais.
