Šiandien – Birželio 3-ioji. Sąjūdžio gimtadienis. Daug bus minėjimų, prisiminimų, renginių. Kauno Sąjūdis buvo, kaip dera priminti, radikalesnis, tiesmukesnis, nei tada okupuotos Lietuvos sostinėje. Ir tai suprantama.
Jis iškart, be didesnių užuolankų ar atsargumų kalbėjo apie nepriklausomybę. Ne apie kažkokią didesnę autonomiją Sovietinės imperijos sudėtyje, ne apie ekonominį suverenitetą, o nepriklausomybę ir taškas.
Galima sakyti, kad Kauno Sąjūdis vis šiek tiek draugiškai “pabukštindavo” vilniečius, kuriems gal buvo kiek ir sunkiau ten – arčiau okupacinės administracijos. Kalbu nenorėdamas įžeisti vilniečių ar tempdamas kažkokią šlovės antklodę į savo pusę.
Tiesiog konstatuoju, kad Kauno Sąjūdis buvo savitas. O šiaip ar taip – visi mes tada praėjome į laisvę aštria briauna. Nuo 1987-ųjų metų rugpjūčio 23-iosios mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, iki pat rugpjūčio pučo ir tarptautinio pripažinimų parado 1991-ųjų rudenį.
Lyg vandeniu pražygiavo tada neginkluota tautos kariuomenė – nuo jauno iki seno.Tad šiandien ir sveikinu visus su svarbia sukaktimi, kuriai atminti niekad nereikia laukti jubiliejaus. Mat bet kuri iš to laikmečio – vadavimosi laikmečio – dienų galėjo būti lemtinga. Birželio 3-ioji, Sausio 13-oji, Liepos 31-oji (Medininkų žudynės), Rugpjūčio pučas. Simboliška netgi tai, kad “Geležinio vilko” birgados vardadienis sutampa su Sąjūdžio gimtadieniu.
Šios dienos sukaktis – reikšminga nacionalinio išsivadavimo judėjimo istorijos grandis.Ukrainos, į kurios duris laužiasi ta pati Kremliaus šėtonija, padėtis dar labiau aštrina prisiminimus.Sveikinu visus. Nesvarbu kokios partijos ar organizacijos renginyje ar kuriame geografiniame taške atminsite šią svarbią datą – Birželio 3-iąją.
Kazys Starkevičius, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionų demokratų frakcijos narys
