Praėjusią savaitę pasibaigė 2022 m. Pasaulio tinklinio federacijos (FIVB) Kongresas ir Europos tinklinio konfederacijos (CEV) Generalinė asamblėja, kurios metu taip pat vyko ir Europos Rytų Tinklinio Zoninės Asociacijos (EEVZA) visuotinis susirinkimas.
EEVZA susirinkime buvo renkami EEVZA Prezidentas ir vice prezidentai. EEVZA prezidentu buvo išrinktas Ukrainos tinklinio federacijos prezidentas Mykhaylo Menyk, vice prezidentais tapo Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka ir Lenkijos tinklinio federacijos generalinis sekretorius Jacek Sek.
Šio susitikimo metu buvo aptartos aktualijos ir iššūkiai kylantys EEVZA kaip organizacijai dėl geopolitinių veiksnių. Kartu su CEV atstovais buvo kalbama apie tolimesnes bendro darbo galimybes bei EEVZA veiklą. Susirinkime dalyvavę CEV atstovai išreiškė poziciją, kad CEV nemato galimybės EEVZA šalims pereiti į kitas zonines asociacijas.
Vykusių renginių metu buvo patvirtintos FIVB ir CEV finansinės ataskaitos. Buvo pristatyta FIVB „Empowerment programa“, skirta padėti federacijoms vystyti savo sporto šakas, pagrindinį dėmesį skiriant perspektyviausių sportininkų rėmimo galimybėms. Lietuvos tinklinio federacija „Empowerment“ programos pagalba Šiaulių sporto gimnazijoje vykdo tinklinio sporto šakos II-osios pakopos vystymą kartu su treneriu Aigars Birzulis. Šis projektas buvo pratęstas ir darbas su treneriu bus tęsiamas ir 2022-2023 metais.
FIVB paskelbė jaunimo amžiaus grupių čempionatų pokyčius: nuo 2023 m. ir vėlesniais metais planuojama keisti Pasaulio jaunimo tinklinio čempionatų amžiaus grupes ir jas mažinti. Numatoma, kad nuo 2023 m. Pasaulio čempionatai bus vykdomi dvejose amžiaus grupėse – U19 ir U21, suvienodinant merginų ir vaikinų amžius. Šiuo metu laukiama galutinių patvirtinimų iš FIVB.
CEV pristatė planą dėl paplūdimio tinklinio sporto šakos vystymo – šiuo metu kuriama sistema, kad į paplūdimio tinklinio varžybas būtų įtraukti paplūdimio tinklinio klubai ir sportininkai turėtų galimybes juos atstovauti varžybose. Planuojama, kad tokio pobūdžio rungtynės būtų pristatytos 2023 m. pabaigoje.
Detaliau apie pagrindines žinias ir Lietuvos tinklinio problemas pasakoja LTF prezidentas Darius Čerka:
„Kadangi mums skaudžiausia ir aktualiausia tema – gabiausių sportininkų finansavimas ir aukšto meistriškumo sportininkų ugdymo galimybės. Įdomiausia vykusiuose susitikimuose buvo sužinoti apie mūsų galimybes – kokiomis dar programomis galima pasinaudoti, kad galėtume padėti geriausiems sportininkams siekti savo aukščiausių tikslų – patekti į Olimpines žaidynes. Tai yra mūsų didžiausias galvosūkis ir šiuo metu, gyvenant sporto finansavimo Lietuvoje realijomis, pagrindinis federacijos darbas, į kurį bus nukreipiami visi resursai.
Prieš keletą metų LTF visuotiniame susirinkime buvo patvirtinta LTF strategija, kurioje yra išskirtos 3 pakopos kelyje į profesionalų tinklinį. I-oji pakopa – tai sporto mokyklos ar sporto skyriai, kuriuose vaikai susipažįsta su tinklinio sporto šaka. II-ojoje pakpoje ugdomi gabūs ir duomenis turintys vaikai . III pakopa – užsienio universitetai, klubai kt.
„Empowerment“ programos pagalba II-oji tinklinio sporto šakos vystymo pakopa diegiama Šiauliuose su vienu garsiausiu Europos tinklinio treneriu – Aigars Birzulis. Kelių trenerių iniciatyva II-oji pakopa pradėta diegti ir Vilniuje, Ozo gimnazijoje. Ten dirba treneriai, kurie suinteresuoti sportininkų paruošimu aukštesniame lygmenyje.
Mums ypatingai gaila, kad sportininkų ugdymas pas Europos lygmens trenerį Šiaulių gimnazijoje nedomina I-osios pakopos (t.y. sporto mokyklų) trenerių – šiuo metu ten nėra nei vieno sportininko, kuris ten atsidurė sporto mokyklos trenerių (I-os pakopos atstovų) iniciatyva. Girdim nuomonių, kas sporto mokykla ugdo tik salės tinklinio kryptį, paplūdimio – ne. Tačiau, ne paslaptis, kad siekiant rezultato, gimnazijoje galima paruošti tinklininką ir iš lengvaatlečio ar krepšininko, jei vaikas turi duomenis ir norą. Įdomiausia tai, kad II-ojoje pakopoje Vilniuje, kur dirba į salės tinklinį orientuoti treneriai, taip pat nėra nukreipiami perspektyvūs jaunuoliai. Tai reiškia, kad perspektyviausi jaunuoliai tiesiog praranda galimybes ugdyti savo meistriškumą ir siekti sportinių rezultatų, kurie yra vertinami valstybės ir už kuriuos valstybė sportininkams atsilygina stipendijomis ir premijomis.
Labai gaila, kad sporto mokyklų trenerių pagrindinis dėmesys – nacionaliniai čempionatai. Tuo tarpu, sporto mokyklose sportuojančių vaikų salės tinklinio rinktinių pasiekimai atrankose į Europos čempionatus, nepaisant įdėtų trenerių asmeninių pastangų ir darbo, eilę metų išlieka nereikšmingi – t.y., pasiekti rezultatai nėra vertinami valstybės, nedomina potencialių rėmėjų, populiarumo sporto šakai jie taip pat neprideda. Naivus išlieka ir tikėjimas, kad sporto mokyklų auklėtiniai sportuojantys dvigubai mažiau nei konkurentai Latvijos, Estijos ar kitų šalių sporto gimnazijose, nugalės tokius varžovus. Tačiau metai bėga, bet matyti šių realijų nenorima…
Girdime priekaištus dėl nacionalinių salės tinklinio suaugusiųjų rinktinių nebuvimo. Kokio rezultato tikisi iš salės suaugusiųjų rinktinių tokie žmonės sunku pasakyti. Matyt, jie yra labai patenkinti ir Lietuvos futbolo rinktinių rezultatais. Reiktų suprasti, kad šiuo metu, esant finansavimo sistemai tokiai, kokia ji yra, salės tinklinio dalyvavimas varžybose galimas tik paplūdimio tinklinio sąskaita. Todėl kyla klausimas: ar palikti tokius sportininkus kaip Patrikas ir Audrius, rodančius augančius tarptautinius rezultatus, nuošalyje tam, kad vieną kartelį išvežti salės rinktinę? Tai prieštarautų nuomonei LTF narių, kurie savo poziciją išsakė patvirtindami LTF strategiją. Paplūdimio tinklinio komandos puikiai atstovauja Lietuvą, demonstruodamos apčiuopiamus rezultatus. Tačiau ir čia sunkumų netrūksta.
Šiuo metu laukiame informacijos apie salės tinklinio Europos jaunimo amžiaus grupes, kurios bus patvirtintos 2023 metams. FIVB Kongrese pakeitus čempionatų amžiaus grupes, CEV šiuo metu yra sprendžiamas Europos čempionatų amžiaus grupių pertvarka. Kalbėdami apie salės rinktines turime taip pat suprasti, kad čia bus skirstomi prioritetai. Kalbėjome su kolegomis iš Latvijos ir Estijos apie tinklinio sporto šakos vystymą jų šalyse. Latvijos tinklinio federacijos biudžetas yra – 1 mln. (be lėšų skirtų tarptautiniams renginiams) eurų, Estijos – 3 mln. eurų. Tai štai kaip mes atrodome tarp Baltijos šalių: Lietuva – 0,3 mln., Latvija – 1 mln., Estija – 3 mln. Šių šalių 30-40 sportininkų sportuoja internatuose – visi jie yra jaunimo rinktinių nariai, dalyvauja suaugusiųjų čempionatuose ir pan.
Tai rodo, su kokiomis šalimis mes turime konkuruoti savo regione su mūsų turimu biudžetu, kuris yra daugiau negu 10 kartų mažesnis. Todėl siekiant, kad jaunimas turėtų bent kokias perspektyvas, bus reikalingas trenerių bendradarbiavimas ir didesnių tikslų nei nacionaliniai čempionatai sau kėlimas. Apie tai ir kalbėsime su sporto mokyklomis ir ieškosime būdų kaip skatinti nukreipti perspektyviausius sportininkus ten, kur jie turės galimybes siekti rezultatų ir profesionalumo.
Kongreso metu FIVB vis akcentuojant dėmesį tik tiems sportininkams ir rinktinėms, kurios yra pajėgios konkuruoti elitiniame lygmenyje, pasitvirtino ir tapo dar aiškesni indikatoriai, kur turi būti nukreiptas dėmesys ir kuriose srityse turi būti dirbama, ką mes ir bandysime daryti.
Stebime valstybės veiksmus sporto finansavimo klausimais, dalyvaujame susitikimuose ir pokalbiuose su ministerija, su savivaldybėmis, ir matome, kad, esant tokiai sistemai, kokia yra Lietuvoje, patekti į Europos tinklinio elitą ir konkuruoti lygiaverčiai su savo varžovais Europoje galima tik per paplūdimio tinklinio sporto šaką. Rezultatai kalba patys už save.
Todėl šiuo metu ieškosime būdų, kaip padėti kandidatams į olimpinę rinktinę – Patrikui Stankevičiui/ Audriui Knašui. Matome šios poros perspektyvas – jas praėjusiais metais įvertino ir Tautinis Olimpinis komitetas, kuris sportininkus įtraukė į šį sąrašą ir skyrė sportininkams bent kažkokį finansavimą. Deja, šiais metais, įvykus sporto finansavimo reformai, finansavimo iš LTOK šie sportininkai nebeturės, todėl mūsų tikslas – rasti būdų padėti jiems siekiant olimpinio tikslo. Tik pasiekus Olimpinį tikslą, tinklinio sporto šakai gali atsiverti daugiau galimybių.“
