2022 01 11
Šalies grūdų perdirbėjai siekia pasinaudoti naujomis Žaliojo kurso bei bioekonomikos plėtros galimybėmis ir gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Susitikę su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, jie pristatė javų sektoriaus viziją ir projektus, aptarė valstybės paramos prioritetų kryptis.
Mūsų šalis yra pasaulio dešimtuke pagal grūdų eksportą. Tačiau Žemės ūkio ministerija ragina grūdininkus judėti nauja kryptimi – žaliavą perdirbti Lietuvoje, o tada eksportuoti jau didesnės pridėtinės vertės produktus. Pasak Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento Karolio Šimo, tam jie yra pasiruošę.
Grūdininkus domina lėšos, į kurias galėtų pretenduoti siekiant transformuoti augalininkystės sektorių ir įgyvendinti didelius projektus. „Stambus verslas tikisi valstybės indėlio. Apskaičiavome, kad vienas investuotas valstybės euras duotų 12 eurų grąžą“, – sakė K. Šimas. Jis taip pat akcentavo, kad labai svarbu įgyvendinamus verslo projektus paremti ne tik finansiškai, bet ir kitomis priemonėmis bei sprendimais, patraukliais investuotojams.
Žemės ūkio ministro K. Navicko teigimu, žemės ūkyje didesnis dėmesys bus skiriamas projektams, kuriuose bus diegiamos biotechnologijos, perdirbami ankštiniai augalai ir žolė. Pasak ministro, žemės ūkis gali parduoti idėjas, bet finansinės galios yra gana silpnos – skirtasis pinigų krepšelis nėra didelis, tačiau lėšų yra kitų ministerijų kuruojamuose fonduose. Verslas gali pasinaudoti ir Klimato kaitos specialiąja programa, Modernizavimo fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšomis. Dėl biometano dujų gamybos jau dabar bendradarbiauja trys ministerijos.
Perdirbėjai taip pat paraginti ieškoti naujų galimybių ir bendradarbiauti su žemės ūkio kooperatyvais, kad investicinės galios būtų dar didesnės.
