Liepos 15 dieną Vilniuje prasidėjo kasmetinis Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavimas. Į kolegas kreipęsis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dėkojo už susitelkimą ir bendrą darbą ginant Lietuvos interesus.
„Kaip įtikinti Bagdadą ir Ankarą, kad instrumentalizuotos migracijos skrydžiai į Minską turi baigtis? Kaip kartu su kitomis pasienio valstybėmis vieningai užtikrinti sienos kontrolę ir kovoti su sankcijų apėjimu? Kaip įtikinti Vokietiją nuolat dislokuoti savo brigadą Lietuvoje? Kaip pirmą kartą istorijoje išstumti Rusiją iš cheminių ginklų uždraudimo organizacijos vadovybės? Kaip užkirsti kelią Lukašenkos režimą finansuojančio ir Ukrainos vaikus grobiančio Belkalij trąšų gabenimui per Lietuvą? Kaip pasiekti, kad ambicingiau vienu balsu kalbėtų Lietuvai vertybiškai artimiausias Šiaurės-Baltijos šalių blokas?“, – pastaraisiais metais kilusius iššūkius vardijo G. Landsbergis.
Pabrėžęs tarptautinės aplinkos nestabilumą ministras absoliučiu užsienio politikos prioritetu įvardijo Lietuvos nacionalinį saugumą, o šis neatsiejamas nuo Ukrainos pergalės prieš Rusijos agresiją.
„Jei Ukraina kris ar bus priversta pasirašyti primestą taikos susitarimą, tai bus visų mūsų pralaimėjimas. Kremliuje iškart pradės suktis skaitiklis iki naujos atakos galbūt jau ir prieš NATO rytų flango valstybes, visų pirma mūsų regione. Nenoriu spėlioti, kiek laiko turime, bet negalime remti savo strategijos prielaida, jog Rusija pasiduos arba Ukraina pajėgs sulaikyti Rusiją neribotą laiką, negaudama pakankamai ginkluotės iš Vakarų. Neatmetu tikimybės, kad kiti dveji-ketveri metai mums bus pats pavojingiausias metas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak G. Landsbergio, Lietuva šiandien yra sąžinės balsas, raginantis pasaulio bendruomenę stoti Ukrainos pusėn, o artimiausius sąjungininkus – imtis būtinų veiksmų, nes tai yra ir Lietuvos išlikimo garantas.
Lietuvos diplomatijos vadovas ragino visame pasaulyje dirbančius kolegas išdrįsti būti nepatogiais – pripažinti, kad įprastiniai formatai karo akivaizdoje nepasiteisino, kritikuoti tarptautines organizacijas, jei jos veikia, lyg karo Europoje nebūtų.
„Negalime užmerkti akių, kai subombarduotos vaikų ligoninės Kyjive fone rusų ambasadorius vadovauja JT Saugumo Tarybos posėdžiui ir vaišina Ukrainą remiančių šalių atstovus „Kyjivo kotletais“. Kaip jaustumėmės patys, jei į prašymus ginti mūsų šalies išlikimą būtų atsakyta konformistine tyla? Susimąstykime, ar tokioje situacijoje bedantis ir savitikslis daugiašališkumas atitinka mūsų interesą?“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Ministras pabrėžė stiprėjančią partnerystę su Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu, būtinybę telkti bendraminčių aljansus – išskyrė tas pačias grėsmes patiriančias Estiją, Latviją ir Lenkiją, geografiškai ir vertybiškai artimas Šiaurės ir Baltijos šalis, Europos šerdies valstybes – Vokietiją ir Prancūziją, bei svarbiausią Lietuvos saugumo garantą – Jungtines Valstijas.
„Nepriklausomai nuo rinkimų JAV baigties diplomatijos tikslas bus įrodyti, kad Lietuva yra transatlantinės jungties inkaras Europoje, ir kad Vašingtonui reikia saugios Lietuvos geostrategiškai svarbioje lokacijoje. Taip pat turime suprasti, kad partnerystės turi būti naudingos abiem pusėms, todėl Vašingtono akims vis labiau krypstant į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną ir toliau turime rasti nišų bendradarbiavimui“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak ministro, pokyčiai strateginėse sostinėse reikalaus naujų taktikų ir prieigų tačiau strateginiai tikslai nesikeičia: „Saugi Lietuva, laiminti Ukraina, stipri NATO ir efektyvi ES išlieka mūsų kelrodės dirbant visose sostinėse“.
Į Lietuvos diplomatus tiesiogine vaizdo žinute taip pat kreipėsi Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovų susitikimai organizuojami kasmet, jų metu įvertinami užsienio politikos pasiekimai, aptariami diplomatinės tarnybos prioritetiniai tikslai ir uždaviniai.
Lietuva šiuo metu turi 44 ambasadas, 10 konsulatų, 7 atstovybes prie tarptautinių organizacijų, biurą Palestinoje bei ambasados Kroatijoje skyrių Skopje, Šiaurės Makedonijoje.
URM informacija
