Vakarienės kambaryje, atsisveikindamas su savo mokiniais, Jėzus pažadėjo atsiųsti Šventąją Dvasią. Jėzus kalbėjo: „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liks su jumis per amžius, – Tiesos Dvasią“ (Jn 14, 16–17).
Apaštalų darbų knygoje pasakojama, kaip per Sekmines Šventoji Dvasia nužengė ant drauge susirinkusių mokinių. „Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems leido prabilti“ (Apd 2, 2–4).
Prie kambario, kuriame buvo apaštalai, susirinkusiems žmonėms Petras kalbėjo apie nukryžiuotą ir prisikėlusį Jėzų: „Dievas padarė Viešpačiu ir Mesiju tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote“ (Apd 2, 36). Žmonėms klausinėjant, ką jie turėtų daryti, Petras kalbėjo: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną“ (Apd 2, 38).
Tą dieną prie apaštalų prisidėjo apie tris tūkstančius; Šventajai Dvasiai veikiant pradėjo augti įtikėjusių į Kristų žmonių bendruomenė – Bažnyčia. Šiuo metu trečdalis pasaulio gyventojų – per du milijardus krikščionių išpažįsta Jėzų kaip Mesiją, Gelbėtoją.
Prieš Sekmines devyndienį meldėmės, prašydami, kad ateitų Šventoji Dvasia ir apdovanotų mus savo dovanomis. Kokių dovanų laukiame?
Pati didžiausia Šventosios Dvasios dovana yra mūsų nuodėmių sunaikinimas per Krikštą ir švenčiant Sutaikinimo sakramentą. Po prisikėlimo mokiniams pasirodęs Jėzus tarė: „Imkite Šventąją Dvasią, kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos“ (Jn 20, 23). Šią brangią Šventosios Dvasios dovaną mes gauname kiekvieną kartą, kai priimame Sutaikinimo sakramentą.
Pranašas Izaijas išskaičiuoja Šventosios Dvasios dovanas: „Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia: dvasia išminties ir įžvalgos, dvasia patarimo ir narsumo, dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės – jo džiugesys bus Viešpaties baimė“ (Iz 11, 2–3). Teikdamas Sutvirtinimo sakramentą, vyskupas sutvirtinamiesiems meldžia šių Šventosios Dvasios dovanų: „Visagali Dieve, <…> suteik jiems išminties ir supratimo dvasią, patarimo ir tvirtumo dvasią, pažinimo, maldingumo ir pagarbios tavęs baimės dvasią.“
Pirmoji ir svarbiausia Šventosios Dvasios dovana yra išmintis. Žmogiškoji išmintisįgyjama per pažinimą ir patirtį, o Šventosios Dvasios duodama išminties dovana yra malonė viską – pasaulį, įvykius, net kančią – matyti Dievo akimis.
Šventosios Dvasios apšviesti mes kontempliuojame Dievą gamtos grožyje ir kosmoso didybėje; suvokiame, kaip Dievas mus labai myli. Šventosios Dvasios šviesoje ypač brangus mums tampa Jėzaus Asmuo.
Per viešąją Jėzaus veiklą matėme mokinius, pilnus abejonių, silpnus ir baimingus. Per Sekmines gavę Šventosios Dvasios dovanų, Jėzaus mokiniai neatpažįstamai pasikeitė. Jie drąsiai skelbė už mus mirusį ir prisikėlusį Kristų ir nepabijojo už tikėjimą kentėti, net mirti. Testiprina Šventoji Dvasia ir kiekvieną iš mūsų!
Labai svarbi yra Dievo baimės dovana. Ji neskatina Dievo bijoti, bet lenkia su pagarba ir pasitikėjimu pulti į mus mylinčio Dievo rankas ir jam patikėti visa, kas vyksta mūsų gyvenime. Bijoti reikia tik nuodėmės, kuri mus tolina ir gali net atskirti nuo Dievo.
Sekminėse šloviname Šventąją Dvasią ir dėkojame, kad jos dovanų remiami galime saugiai keliauti į mums paskirtą amžinąjį gyvenimą.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
