Architektas, studijos „Archispektras“ Kaune ir Vilniuje įkūrėjas Aidas Kalinauskas savo darbais džiugina Lietuvos ir pasaulio mastu. Savo kūrybos kelią pradėjęs Kaune, pats nemažai prisideda prie jo rajono vystymo ir atskleidžia, kuo ypatingas procesas kuriant ne tik savo šaliai, bet ir gimtam miestui ir jo rajonui. Pasak architekto, svarbiausia – kurti žmogui ir galvoti vizionieriškai – apie tai, ko reikės ne tik šiandien, bet ir po daugybės metų.
Koks, Jūsų akimis, yra Kauno rajono identitetas?
Kauno rajonas – tai maži, jaukūs miesteliai su juose gyvenančiomis aktyviomis bendruomenėmis ir gražiomis iniciatyvomis. Nuo Kauno rajono identiteto neatsiejama ir unikali miestelių istorija: Kačerginės, Kulautuvos bei Zapyškio. Pastarasis neseniai nuskambėjo viešojoje erdvėje aktyviai aptarinėjamu Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlės sutvarkymo projektu. Jis jau yra baigtas. Mano nuomone, projektas yra ne tik puikiai pavykęs, bet ir atspindi šio krašto tapatybę. Nors buvo daug prieštaringų nuomonių ir karštų diskusijų, tačiau, sutvarkius šventovę ir jos aplinką, manau, daugelio skeptikų požiūris pasikeitė į gerąją pusę.
Kačerginė ir Kulautuva – gerai žinomi tarpukario kurortiniai miesteliai. Norintiems labiau suprasti tikrąjį Kauno rajono identitetą verta susipažinti ir su kitų pakaunės vietovių praeitimi. Pavyzdžiui, ar teko girdėti apie Kauno mariomis užlietus kaimus? O ar girdėjote apie Batniavos seniūnijoje esančią senąją Paštuvos gyvenvietę? Taip pat daug savitumų ir tvirtą tapatybę turi: Vilkija, Čekiškė, Raudondvaris, Babtai. Istorija gali būti labai įdomi.
Gal apie Kauno rajoną žinote įdomių, mažiau girdėtų faktų ar „slaptą“ istoriją?
Nedaug kas žino, jog Kulautuvoje buvo atlikti tyrimai, kurių metu išgręžtas vandens gręžinys ir rasta mineralinio vandens. Nustatyta, jog aptiktas mineralizuotas vanduo turi daug gydomųjų savybių. Toje vietoje Kauno rajono savivaldybė jau stato mineralinio vandens biuvetę. Ji bus baigta jau visai netrukus, tad miestelio gyventojai ir jo svečiai galės bet kada pasimėgauti tyru mineraliniu vandeniu.
Esate puikiai pažįstamas su minėtais Kulautuvos, Zapyškio ir Kačerginės miesteliais. Kuo jie ypatingi?
Tai yra kurortiniai miesteliai, ne tik garsūs savo istorija, bet ir įsikūrę puikioje vietoje prie Nemuno, visai šalia Kauno. Jie yra apsupti nuostabios gamtos, lengvai ir greitai pasiekiami važiuojant dviračiu ar automobiliu, plaukiant laivu.
Visi trys miesteliai kasmet sulaukia daug turistų, čia mėgsta dviračiais atvažiuoti ne tik patys kauniečiai, bet ir svečiai iš kitų Lietuvos vietų, taip pat užsieniečiai. Kuo daugiau svečių sulaukia šie miesteliai, tuo labiau jie puošiasi ir klesti. Žinoma, jiems reikia dar daugiau jaukių, įdomių susibūrimo erdvių, kavinių, SPA centrų – tai pagerintų gyvenamąją aplinką, sukurtų naujų darbo vietų.
Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę parengti Kulautuvos miestelio urbanistinės vizijos siūlymus. Tikiuosi, kad sutvarkius viešąsias erdves, nutiesus naujus šaligatvius, atnaujinus gatvių dangą, įrengus naujus suolelius, mažosios architektūros elementus, miestelis taps dar patrauklesnis. O svarbiausia Kulautuvos ašimi turėtų tapti atgimusi Akacijų alėja.
Kačerginei taip pat parengti projektiniai pasiūlymai, kurie padės pagerinti urbanistinį miestelio veidą. Jau dabar iš Kauno senamiesčio galima dviračiu numinti ne tik į Kačerginę, bet ir į Zapyškį, po to persikelti laiveliu per Nemuną į Kulautuvą. Visą dieną galima praleisti nuostabios gamtos apsuptyje: užkopti ant Pyplių piliakalnio ar Sklandytojų kalvos Netoniuose, susipažinti su literatūrinėmis Kačerginės vietomis, pasigrožėti Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, atsikvėpti Kulautuvos paplūdimyje, papramogauti vandenlenčių parke, o po to dešiniuoju Nemuno krantu sugrįžti į Kauną. Šis maršrutas kasmet pritraukia vis didesnį miestelio svečių dėmesį.
Kaip manote, kas yra svarbiausia siekiant atnaujinti tokias viešas teritorijas?
Svarbiausia kurti žmogui. Jis turi būti centrinė figūra, į kurią atsižvelgiama, kuriant kiekvieną projektą. Atnaujinant teritorijas svarbu apgalvoti kaip jos bus naudojamos, kokią vertę sukurs, kokius jose esančių žmonių santykius formuos. Architektūra nėra tikslas. Ji tik priemonė, padedanti įveiklinti vietą. Taip pat, kuriant svarbu galvoti vizionieriškai – apie tai, ko reikės ne tik šiandienai, bet ir po 20 ar 50 metų.
Minėti projektiniai pasiūlymai padeda vystyti turizmą, skirtingas vietoves sujungti sveikatingumo takais. Svarbu padaryti, kad būtų galima keliauti ne tik dviračiu ar automobiliu, bet ir vandeniu.
Kaip, Jūsų nuomone, Kauno rajonas gali kisti ateityje?
Jos neišvengiamai vis labiau taps kryptimi, pritraukiančia ne tik vienadienius poilsiautojus. Tikriausiai atsiras viešbučiai, sanatorijos, kavinės, išpuoselėti parkai, daug kultūrinių renginių ir dar daugiau lankytinų vietų bei objektų. Vystantis svarbu atkreipti dėmesį į kokybišką erdvių planavimą, šiuolaikišką dizainą, racionalius sprendimus ir vietų aktyvų naudojimą.
Nemažai kuriate ne tik Lietuvai, bet ir užsieniui. Kuo ypatingas kūrybos procesas kuriant savo šaliai?
Kuriant Lietuvai dizaino sprendimai gimsta unikalesni, labiau išjausti. Taip yra dėl to, kad daug geriau jaučiame aplinką ir jos atmosferą, žmonių emocijas, esamą situaciją. Juk čia ne tik dirbame, bet ir patys gyvename kiekvieną dieną. Iš vienos pusės, kuriant Lietuvai yra lengviau pasiekti gerą rezultatą. Iš kitos perspektyvos – visuomet stengiuosi pažvelgti į dizainą giliau. Savo šalyje perprantu daugiau aplinkos sluoksnių nei kurdamas užsienyje. O tai yra ne tik labai svarbu, bet ir imlu laikui.
Turbūt kiekvienas žmogus mintyse sąmoningai ar pasąmoningai apsibrėžia teritoriją, su kuria save asocijuoja. Vieniems tai yra jų sklypas, kitiems – gimtasis miestas, o kai kuriems – šalis ar žemynas. Man asmeniškai tai yra Lietuva. Joje tiek daug vietų, kuriose jaučiuosi savas: tai ir pats Kaunas, ir Kulautuva, ir Kuršių Nerija, ir Dzūkija. Mūsų šalis išties labai graži.
Ką patartumėte pradedančiam kūrėjui?
Daug dirbti ir turėti didelių svajonių, o svarbiausia – nepamiršti, kad visos jos yra įgyvendinamos. Norite, kad Jūsų aplinkoje esančios pamirštos ar problematiškos teritorijos būtų atnaujintos? Patys prisidėkite prie teigiamų jų pokyčių, prie kurių prisideda ir „Structum“ žurnalas, jau septintus metus nacionaliniu mastu vykdantis socialinį projektą „Išmanusis miestas“. Jis padeda atnaujinti savivaldybių problemiškas teritorijas bei paversti jas tokiomis, kuriose norėtųsi kurti svajonių gyvenimą. Kurkime jį kartu.
Tekstas Gabijos Bujokaitės
Nuotr. Iš asmeninio A. Kalinausko archyvo
