Marius Vaščega yra Europos Komisijos (EK) ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje. Kaip sako pats portalo www.statybunaujienos.lt pašnekovas, ekonomikos politikos klausimais jis yra „Europos Komisijos akys, ausys ir balsas Lietuvoje“, tarpininkas ir tiltas tarp Lietuvos institucijų ir Europos Komisijos.
Marius Vaščega, Europos Komisijos (EK) ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje. Europos Komisijos (EK) atstovybės nuotr.
Europos Komisija pasiūlė penkis Europos Sąjungos ateities scenarijus
„Brexit“ verčia dar kartą pergalvoti, kas yra Europos Sąjunga ir kaip ji turi gyvuoti toliau. O scenarijai svarstomi įvairiausi, taip pat ir griūties. Kokias ES ateities vizijas siūlo Europos Komisija?
Mes matome ES pasiekimus, bet matome ir tai, kad ne visus žmones jie pasiekia. „Brexit“, be abejonės, sukėlė nerimo. Rinkimai Olandijoje baigėsi, rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje parodys Europos Sąjungos kryptį. Bet Europos Komisija nesėdi laukdama rinkimų.
Šį pavasarį sueina 60 metų nuo Romos sutarties, kuri yra ES pradžių pradžia, pasirašymo. Ir tai yra gera proga pasvarstyti, kokia galėtų būti mūsų ateitis. Europos Komisija ką tik pateikė penkis mūsų ateities scenarijus, kurie bus svarstomi Europos institucijose ir visose ES valstybėse, kad per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus rinkėjai galėtų išsakyti nuomonę dėl ES krypties.
Pirmasis scenarijus siūlo laikytis esamos darbotvarkės.
Antrasis scenarijus siūlo susiaurinti Europos Sąjungos veiklą, paliekant galbūt tik laisvąją prekybinę zoną arba bendrąją rinką.
Trečias scenarijus palieka galimybę atskiroms valstybėms judėti tam tikrose srityse greičiau ir turėti daugiau integracijos. Tokiu būdu atskirų valstybių grupės gali nuspręsti bendradarbiauti pasirinktose srityse.
Ketvirtas scenarijus numato galimybę ES apsispręsti, kuriose srityse norime judėti kartu – bet ne kaip atskirų valstybių grupės, o visa ES.
Na, o penktas scenarijus numato, kad mes turime dideliu greičiu eiti prie dar didesnio suartėjimo, dar didesnio centralizavimo.
Komisija, pateikdama galimus scenarijus, pakvietė valstybes nares ir Europos piliečius diskutuoti. Norime sutarimo: kad ir kuria kryptimi nuspręstume judėti, tai turi būti ne kažkieno diktuojamas, bet visų bendras sprendimas.
Europos Komisijos prioritetas – investicijos ir verslo aplinka
Kol kas gyvename „ES laiku“, tad pakalbėkime apie aktualijas. Viena iš Jūsų kompetencijų sričių – Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – yra svarbiausias Investicijų plano Europai elementas. Kuo šis vadinamasis Junkerio planas gali būti naudingas Lietuvai?
Tai yra viena iš didžiausių Junkerio komisijos iniciatyvų – Investicijų planas Europai. Ką mes matome? Po krizės atlikta nemažai svarbių darbų, tokių, kaip finansinės drausmės suvaldymas, siekiant, kad nedidėtų valstybių skolos, kad biudžetų deficitai būtų tvarūs, kad jie nekeltų didesnių problemų. Valstybės narės, taip pat ir Lietuva, pradėjo struktūrines reformas: vyksta valstybės valdomų įmonių pertvarka, pertvarkomas socialinis modelis, numatyta daug kitų dalykų.
Bet labai svarbios yra investicijos, be kurių ekonomikai sudėtinga vystytis. Todėl pagrindinis Junkerio komisijos prioritetas yra investicijos, kurioms labai svarbi investicinė aplinka. Siekiant ją pagerinti, – tiek visos Europos kartu, tiek kiekvienos valstybės narės atskirai – būtina identifikuoti problemas ir keisti situaciją. Bet kartu norima sukurti ir pateikti naujų finansavimo šaltinių, kurie galėtų finansuoti tas investicijas.
Toks šaltinis yra Europos strateginių investicijų fondas (ESIF). Šis fondas – tai nauju būdu panaudojamos viešosios lėšos, kai ES suteikia garantiją, kurios pagrindu Europos Investicijų bankas, t.y. ES bankas, skolina pinigus rizikingesniems projektams. Apie šį fondą nedaug kas yra girdėjęs, nors Lietuvoje jau yra keletas projektų, finansuotų kaip tik iš šio šaltinio.
Iš Europos strateginių investicijų fondo bus iš dalies finansuojama ir kogeneracinės jėgainės Vilniuje statyba. Kada planuojamos pirkimo procedūros, tiksliau galėtų pasakyti bendrovė „Lietuvos energija“, o projektą planuojama įgyvendinti 2018 metais. Jėgainėje energija bus gaminama deginant biokurą ir po rūšiavimo likusias komunalines atliekas. Jos elektrinė galia sieks apie 88 MW, šiluminė – apie 229 MW. Skaičiuojama, kad statybos metu bus sukurta apie 750 darbo vietų, o pastatytoje jėgainėje turėtų būti sukurtos bent 75 nuolatinės darbo vietos.
Ar būtų finansuojama analogiška jėgainė ir Kaune, atsakyti sunku, nes prieš deginant komunalines atliekas jas reikėtų maksimaliai panaudoti ir perdirbti. Tad svarbu skaičiuoti ir įvertinti, ar Lietuvai reikia dar vienos tokios.
Nuotraukoje – Marius Vaščega (su mikrofonu)
Kaip veikia Europos strateginių investicijų fondas?
Į ESIF galima kreiptis bet kada – valstybėms narėms nėra jokių kvotų. Tačiau reikia suvokti, kad kalbama apie labai dideles pinigų sumas, gerokai didesnes nei struktūriniuose fonduose.
Komisija siekia fondu pritraukti 500 mlrd. eurų naujų investicijų. Fondas skolina geresnėmis sąlygomis negu rinkoje, tačiau tai nėra dotacijos. Kadangi EK siekia, kad į fondą ateitų ir privačių lėšų, skolinama su sąlyga, kad projektas būtų finansuojamas taip pat ir privačiomis lėšomis.
Europos Komisijos atstovybė gali padėti susiorientuoti, ypač didelių projektų kūrėjams. Tik reikia žinoti, kad fondas tiesiogiai skolina projektams, kurių vertė yra daugiau negu 10 mln. eurų.
Pavyzdžiui, fondas vertino kelio Vilnius – Utena finansavimo galimybes. Šis projektas, išankstiniais duomenimis, galėtų būti finansuojamas iš ESIF lėšų. Finansavimą Vilniaus oro uosto plėtrai taip pat suteikė ESIF.
Be abejonės, ESIF siūlo įvairius skolinimo instrumentus ir smulkių bei vidutinių įmonių projektams, tačiau tokiu atveju finansavimas teikiamas ne tiesiogiai, o per Europos investicijų fondo atrinktus tarpininkus Lietuvoje. Šiuo metu tokie tarpininkai yra Šiaulių bankas, „Swedbank“ bei „OP Corporate Bank“.
Kalbant apie finansavimą, reikia įvertinti tai, kad mes vis dar nemažai gauname struktūrinių fondų lėšų, o iki 2020 m. numatytos didelės sumos. Be jokios abejonės, parankiau yra gauti dotaciją: jeigu įmanoma ją gauti, mažiau norinčių kreiptis į strateginių investicijų fondą. Tačiau artėjant 2020 m. ir galvojant, kaip mes toliau gyvensime, kai dotacijų iš struktūrinių fondų mažės, tokie šaltiniai kaip Strateginių investicijų fondas būtinai turės tapti Lietuvai svarbesni. Taigi visada reikia matyti kontekstą ir numatyti tam tikrą perspektyvą.
Pasigenda Lietuvos investicijų į inovatyvias technologijas
Pokalbio pradžioje minėjote, kad EK svarbi valstybių narių verslo aplinka. Kaip vertinama Lietuvos verslo aplinka?
Iš esmės Lietuva atrodo neblogai. Problemiškiausia yra tai, kad labai mažai privačių lėšų investuojama į inovatyvias technologijas, inovacijas, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą (angl. Research and development). O tai turėtų būti prioritetinė sritis, jeigu norime, kad ekonomika augtų ir gerovė Lietuvoje didėtų. Tai ypač svarbu mažėjant gyventojų skaičiui ir kylant atlyginimams. Mums reikia pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės prekių, prie aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų.
Šiame kontekste Lietuvai būtina įvertinti inovacijų politiką, kuri, atrodo, – tai pastebi ir Europos Komisija, – turi problemų dėl koordinavimo. Būtent investuodami į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, mes klojame pamatus savo ateities ekonomikai.
Šiame kontekste taip pat turime įvertinti ir tai, kaip apskritai investicijoms naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Praėjusį rudenį Valstybės kontrolė pateikė ataskaitą apie neefektyviai naudojamas Valstybės investicijų programos (VIP) lėšas.
Taigi, norėdami daugiau investuoti iš valstybės lėšų, mes turime užtikrinti, kad jos bus panaudotos efektyviai.
Peržiūrima direktyva dėl komandiruojamų darbuotojų
Lietuvai, kaip ir ne vienai ES valstybei, svarbus yra laisvas darbo jėgos judėjimas. Tačiau ekonomiškai stipresnės šalys randa būdų, kaip šį procesą apsunkinti. Kokia situacija su komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūra?
Prieš metus Europos Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti direktyvą dėl komandiruojamų darbuotojų. Sprendimas dar nepriimtas.
Diskusijos dėl direktyvos pradėtos siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, kuomet komandiruotiems darbuotojams būtų suteikiamas žymiai žemesnis socialinio užtikrinimo lygis, negu yra toje valstybėje. Kadangi įmonei tai kainuotų mažiau, prasidėtų prie socialinių standartų žemėjimo vedanti konkurencija, nes vienai įmonei būtų taikomi vienokie reikalavimai, kitai – kitokie.
Kita vertus, reikia situaciją vertinti ir iš darbuotojo pusės: kodėl jų socialinės garantijos turėtų būti mažesnės, negu tos šalies darbuotojų?
Europos Komisija siekia, kad komandiruojami darbuotojai būtų traktuojami taip, kaip ir tos pačios srities vietiniai darbuotojai. Derybos dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūros tebevyksta, tad Lietuva ir kitos valstybės narės turi galimybę pareikšti savo nuomonę.
Europos Komisijos (EK) atstovybės nuotr.
Šaltinis: statybunaujienos.lt
