Jau daugybę metų Valstybės tarnyba ir jos darbuotojai Lietuvoje linksniuojami ne pačiais geriausiais epitetais. Dažnas taip vertina tik todėl, kad vyrauja tokia nuomonė: medikai ir policininkai -kyšininkai, teisėjai – korumpuoti, politikai – vagys. Valstybės tarnautojai – biurokratai, kavos gėrėjai, žmonių priešai ir pan. Ir tokia nuomone nereikia stebėtis. Juk dažniausiai girdime ar draugams papasakojame tik blogus atsiliepimus, o gerus darbuotojus greitai pamirštame.
Pačiam daug metų teko dirbti savivaldos lygmenyje. Žinau, kas piktina gyventojus. Labai gaila, kad vis dažniau valstybės tarnyba tampa politinių partijų struktūros sudedamoji dalis. Niekas taip gerai neiliustruoja situacijos, kaip pavyzdžiai. Konkursus į tarnybą laimi konkursus organizuojančių vadovų partiečiai. Jeigu per klaidą laimi ne partinis, greitai po konkurso pildomos anketos įstojimui į partiją ir taip tarnautojas tarnauja ne žmonėms, bet partijai.
Kas turi didžiausią įtaką? Aišku seniūnai, administracijų direktoriai, merai. Atrodo valstybės tarnautojai, o dirba savo partijai, dažnai naudodami valstybės lėšas ne tik transportui, bet ir darbo laiką, pavaldžius darbuotojus. Pastarieji nori dirbti, todėl privalo tarnauti savo bosui – vienos ar kitos partijos atstovui. O kur dar socialiniai darbuotojai, bibliotekos, mokyklos, kultūros darbuotojai, pavaldžios įstaigos? Taip ir marguoja rajonų žemėlapiai pagal rinkimų rezultatus.
Žmonės, norintys, kad būtų tvarkomas, pavyzdžiui, kelias ar gatvė, taip pat mato, kad priklausant valdžios partijai viskas vyksta greičiau, paprasčiau. Tai gi, kas sudarė tokias sąlyga bujoti partijoms valstybės tarnyboje? Patys valstybės tarnautojai? Aišku, kad ne. Valstybė daugybę metų nieko nedarė, kad tai sustabdytų.
Aš tikiu, kad artimiausiu metu ledai pajudės. Seime jau ruošiamas naujas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kuriame siūloma depolitizuoti valstybės tarnybą. Pagal jį bet kokias vadovaujančias pareigas pradėję eiti asmenys turėtų sustabdyti savo veiklą politinėse partijose. Tai negaliotų tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Šiuo pasiūlymu siekiama mažinti politikų įtaką valstybės tarnautojams, jų priimamiems sprendimams. Tikiuosi, kad tai padės kovoti su politine korupcija ir protekcionizmu.
Savo valstybę kuriame visi kartu. Nepaisant neigiamų asociacijų, valstybės tarnyboje dirba daugybė puikių, išmanančių savo darbą ir atsidavusių specialistų, savo srities žinovų. Mes, politikai, turime daryti viską, kad viešajame sektoriuje dirbtų patys geriausi specialistai, jie būtų gerbiami ir vertinami.
Ne dirbantieji, o vadovaujantys ir priimantys įstatymus, demotyvavo viešojo sektoriaus darbuotojus. Sako „jų daug“, jie „biurokratai“, tačiau jie dirba ten, kur reikia valstybei. Valstybė nustato poreikį. Kalti tie, kurie, sėdėdami Seime ar Vyriausybėje daug metų, patys atitrūko nuo realaus gyvenimo, kurie sunkiai orientuojasi, kaip jų sukurta ir kuriama sistema funkcionuoja.
Permainos yra neišvengiamos. Naujajame įstatyme turime nusistatyti vieningus reikalavimus valstybės tarnautojų žinioms ir gebėjimams. Valstybės tarnyba stokoja lankstumo, karjeros planavimo, žmonių motyvavimo, tobulėjimo. Dėl šių priežasčių geri specialistai mieliau renkasi karjerą privačiame versle. Tačiau tai galime pakeisti. Tam reikės politinės valios ir drąsos, kai naujasis įstatymas bus svarstomas Seime.
