Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA). Domeikavoje atidarinėjant pusiaukelės namus, pradžioje iš šios įstaigos įkūrimui besipriešinančios vietos bendruomenės skriejo raginimai „gilijotinuoti“ ir „pakarti“ nuteistuosius, pasakojo Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovas Mindaugas Kairys. Visgi, anot jo, su vietiniais radus kompromisus, baimių dėl kaimynystėje įsikūrusių nuteistųjų sumažėjo. Tuo metu Domeikavos bendruomenės atstovė Rima Stabrauskienė pabrėžia – noras, kad jų regione pusiaukelės namų nebūtų, nėra niekur dingęs, tad vietiniai ir toliau sieks, jog galiausiai ši įstaiga iš Domeikavos būtų iškelta.
Pusiaukelės namai yra laisvės atėmimo bausmės vieta, kurios tikslas – palengvinti bausmę bebaigiančių atlikti nuteistųjų integraciją į visuomenę bei leisti įkalintiems asmenims palaipsniui prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, čia įvykusių pokyčių. Šioje įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji turi dirbti arba mokytis. Lietuvoje šiuo metu veikia devynios tokios įstaigos, kurių viena 2023 m. pabaigoje įkurta Kauno rajone, prie laikinosios sostinės esančiame Domeikavos kaime.
Kaip Eltai pasakojo LKT vadovas M. Kairys, institucijoms tik prabilus apie pusiaukelės namų steigimą Domeikavoje, vietos bendruomenė sukilo prieš tokius planus.
„Kai vyko pirmieji susitikimai su bendruomene, tai replikų, kurios keliavo nuteistųjų atžvilgiu, buvo tikrai baisių – „gilijotinuokit“, „karkit“, „vežkite prie miškų“, „kalėjimus statykite prie miškų“. Ne apie tai yra resocializacija. Resocializacija ir yra apie tai, kad mes turime įdėti visas galimas, turimas priemones, (…) kad jie (nuteistieji – ELTA) grįžtų (į laisvę – ELTA) ir savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis“, – laidoje „ELTA kraštas“ kalbėjo M. Kairys.
Pasak LKT direktoriaus, deja, bet iš pradžių buvo nemažai žmonių, kurie esą bandė kiršinti vietos bendruomenę, nuteikti ją prieš Domeikavoje įsikūrusius nuteistuosius.
„Tam tikrą laikotarpį nuolat darėme savo veiklos pristatymus, į kuriuos įtraukėme tiek vietos bendruomenes, tiek policiją, kalbėjome apie kriminogeninės situacijos pokyčius ir ta įtampa mažėjo. (…)
Buvo baimių, kad išaugs nusikalstamumas, buvo sakoma, kad nuteistieji tegul būna bet kur, bet ne šalia mūsų, nors mes sakėme – jie ir taip pas jus grįžta, vieną dieną jie išeis (iš kalėjimo – ELTA), jie yra iš jūsų bendruomenės, iš Kauno regiono. Jie turi tokią teisę, kai kurie iš jų jau tuo metu iš kitokių režimų grįždavo į šitą bendruomenę, grįždavo dirbti į įmones, kuriose turėjo sutartis, savaitgaliais grįždavo į šeimas, jų (vietinės bendruomenės nariai – ELTA) vaikai artimieji su jais galėjo susitikti tiek parduotuvėse, tiek mokyklose, tiek darželiuose“, – aiškino M. Kairys.
Vietos bendruomenei padarė ne vieną nuolaidą
Kaip pasakojo LKT vadovas, siekiant nuraminti Domeikavos bendruomenę, nutarta padaryti ne vieną su pusiaukelės namų tvarka susijusį pakeitimą.
Anot M. Kairio, nors pusiaukelės namai pritaikyti, jog juose bausmę galėtų atlikti 25 nuteistieji, su Domeikavos bendruomene sutarta, kad nuteistųjų skaičius įstaigoje neviršys 15. Šiuo metu šiuose pusiaukelės namuose bausmę atlieka 11 asmenų.
Dar vienas susitarimas su vietiniais – pusiaukelės namų nuteistieji turi dėvėti apykojes. Pasak M. Kairio, su Domeikavos bendruomene sutarta, jog nuteistieji šias elektroninio stebėjimo priemones dėvės ne trumpiau nei pusmetį.
Visgi, anot LKT vadovo, šis susitarimas buvo pakoreguotas – dalis pusiaukelės namų nuteistųjų apykojų jau nebenešioja.
„Paskutinio mūsų susitikimo su bendruomene metu mes pasakėme, kad yra nuteistųjų, kurie dirba įmonėse šitame regione, šitoje vietovėje, jie nekelia jokios rizikos. Mes paprašėme jų (vietos bendruomenės – ELTA), kad kai kuriems, kurie verti to, mes po pusės metų apykojes nuimtume. Tą sutikimą mes gavome ir šiuo metu tik penki nuteistieji dėvi apykojes“, – pasakojo jis M. Kairys.
Tiesa, kaip pabrėžė LKT direktorius, nuteistųjų, kurie nedėvi apykojų, kaip ir, beje, visų kitų pusiaukelės namų nuteistųjų, darbotvarkės yra kruopščiai, tiksliai suplanuotos, kontroliuojamos, tad ir nuteistasis žino, kur ir kokiu paros metu turi būti.
Anot M. Kairio, 10 iš 11 Domeikavos pusiaukelės namuose bausmę atliekančių nuteistųjų yra įsidarbinę arba mokosi. Vienas nuteistasis dėl jo amžiaus ir ligos šiuo metu nedirba.
Kaip skelbta anksčiau, steigiant Domeikavos pusiaukelės namus, su vietos bendruomene rastas susitarimas, kad įstaigoje nebus apgyvendinti itin sunkius, smurtinius ar seksualinius nusikaltimus prieš mažamečius vaikus įvykdę asmenys.
Bendruomenė pozicijos nekeičia – pusiaukelės namams pasirinkta netinkama vieta
Nors Eltos kalbinta Kumpių ir Šakių kaimų seniūnaitė, Domeikavos bendruomenės atstovė R. Stabrauskienė teigė suprantanti poreikį integruoti nuteistuosius į visuomenę, tačiau kartu ji pabrėžė, kad vietiniams vis tiek nerimą kelia tai, jog jų regione gyvena dėl ilgų nelaisvės metų socialinius įgūdžius praradę asmenys.
„Tikime, kad ten (pusiaukelės namuose – ELTA) atrinkti nuteistieji yra motyvuoti pasikeisti, grįžti į visuomenę, bet vien to nepakanka – reikalinga ir pilnavertė resocializacijos programa, kuri dabar praktiškai apsiriboja tik tuo, kad nuteistieji pradeda dirbti ar mokytis“, – kalbėjo R. Stabrauskienė.
Bendruomenės atstovė teigė, kad vietiniai nuo pat pradžių kartojo, jog Domeikavoje pusiaukelės namams parinkta netinkama vieta. R. Stabrauskienė atkreipė dėmesį, jog netoli šios įstaigos yra mokykla, du darželiai. Pasak bendruomenės atstovės, nuteistieji neturėtų gyventi prie tokių įstaigų.
„Domeikavos pusiaukelės namai nuo Šv. Kazimiero progimnazijos yra nutolę 260 metrų, aplink pusiaukelės namus yra du darželiai – lopšelis-darželis „Luknė“ yra tik 160 metrų atstumu. Aplink yra individualių ir daugiabučių namų rajonas“, – komentavo R. Stabrauskienė.
„Pati pusiaukelės namų infrastruktūra nėra gerai sutvarkyta. Kai įrengė pusiaukelės namus, aplinkinėje teritorijoje nebuvo apšvietimo, šaligatvių, gatvės tamsios. Problematiška buvo įsivaizduoti, kaip veiks tokia įstaiga, prie kurios yra autobuso sustojimas, kuriame išlipa vaikai ir eina į mokyklą neapšviestais takais. Po gyventojų kritikos ir prašymų savivaldybė atkreipė į tai dėmesį ir įrengė apšvietimą, kameras. Bet kodėl tuo nepasirūpino Lietuvos kalėjimų tarnyba, prieš įkeldama ten nuteistuosius?“ – toliau pasakojo bendruomenės atstovė.
Kaip teigė R. Stabrauskienė, nors su vietiniais sutarta, kad pusiaukelės namuose atliekančiųjų bausmę skaičius neviršys 15, visgi, atsižvelgiant į paties pastato dydį, manoma, jog nuteistųjų ateityje bus tikrai daugiau.
„Įsigyto pastato dydis yra 1200 kvadratinių metrų. Galvojame, kad toks plotas, kaip pusiaukelės namams, yra ženkliai per didelis. Vis dėlto, ateityje tas nuteistųjų skaičius gali padidėti, siekiant pilnai užpildyti pastatą. Mūsų nedidelei bendruomenei tai turėtų neabejotinos įtakos“, – bendruomenės baimėmis dalijosi R. Stabrauskienė.
Išaugo nusikaltimų skaičius, tačiau neaišku, kas juos padarė
Vienu didžiausių Domeikavos bendruomenės ir LKT nesutarimų objektu tapo kriminogeninės situacijos pokyčio, įkūrus pusiaukelės namus, regione vertinimas.
Domeikavos bendruomenės atstovė R. Stabrauskienė akcentavo, kad vietiniai remiasi Vankuverio pusiaukelės namų atlikta analize, kuri parodo, jog teritorijoje, kurioje įkuriama minėta įstaiga, išauga nusikalstamumo lygis.
Vietinių atstovė atkreipė dėmesį, jog tokios tendencijos įžvelgiamos ir Domeikavoje, aplinkiniuose rajonuose – oficiali statistika rodo, kad įkūrus pusiaukelės namus, nusikaltimų, tai yra smulkių vagysčių skaičius, išaugo net kelis kartus.
„Padidėję kriminogeniniai rodikliai išlieka ir dabar. Vietos bendruomenei tokia įstaiga yra tikrai didelis rūpestis, nes tai yra atvira bausmės atlikimo vieta, ir faktai rodo, kad toks skubotas sprendimas atnešė akivaizdžią žalą. Mes, kaip bendruomenė, esame įsitikinę, kad šis nusikaltimų padidėjimas negali būti paaiškintas niekaip kitaip, kaip tik būtent šios įstaigos veikla. Remiantis anksčiau minėtu Vankuverio pusiaukelės namų tyrimu, buvo įrodyta, kad pusiaukelės namai veikia kaip katalizatorius ir tiesiog pritraukia kriminogeninių asmenų srautą“, – aiškino R. Stabrauskienė.
Domeikavos bendruomenės atstovė pabrėžė, jog vietiniai dėl vagysčių tiesiogiai pusiaukelės namų nuteistųjų nekaltina, tačiau dar kartą akcentuoja – tokios įstaigos įkūrimas esą pritraukia į regioną galimai kriminalinę praeitį turinčius asmenis.
„Bendruomenei didžiausią susirūpinimą kelia nuteistųjų pažįstami, jų draugai, buvę „verslo“ partneriai, nes juk ryšiai su jais išlieka. Tie pažįstami atvažiuoja prie pusiaukelės namų ir sukuria nepažįstamų žmonių su nusikalstama patirtimi srautą į tą rajoną. (…) Prie pusiaukelės namų vis stovėdavo automobiliai įjungtais žibintais, kažko laukė. Įrengus kamerą, tie automobiliai dingo. Bendruomenei tai kelia nerimą, turint omeny faktą, kad didelė dalis pusiaukelės namuose esančių žmonių yra teisti už narkotinių medžiagų platinimą ir laikymą. Ko tada laukė tie prie pusiaukelės namų stovintys automobiliai?“ – kėlė klausimus R. Stabrauskienė.
Savo ruožtu LKT direktoriaus M. Kairys, paklaustas apie kriminogeninę situaciją Domeikavoje ir aplinkiniuose rajonuose įkūrus pusiaukelės namus, teigė nekvestionuojantis oficialių duomenų, kurie rodo, jog nusikalstamumas paaugo. Visgi, pasak pašnekovo, nėra duomenų, kad šiuos nusikaltimus būtų padarę pusiaukelės namų nuteistieji ar jų pažįstami.
„Situacija labai paprasta: tuo pat metu, kai įsikūrė šitie pusiaukelės namai, buvo atidarytas prekybos centras, kuris neturėjo kasos operatorių, ir iš karto vagysčių skaičius padidėjo. Tam, kad paneigtumėme tą (padidėjusio nusikaltimų skaičiaus – ELTA) sąsają su pusiaukelės namais, mes teikėme duomenis policijai“, – savo versiją pateikė M. Kairys.
LKT vadovas, kalbėdamas apie nuteistųjų kontrolę, priminė, kad kiekvienas pusiaukelės namų nuteistasis, grįždamas į įstaigą, turi pasitikrinti blaivumą, o esant įtarimams yra tikrinamas ir galimas nuteistojo apsvaigimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
„Mes nuo (pusiaukelės namų – ELTA) įkūrimo turėjome porą pažeidimų atvejų, dėl kurių nebuvo jokių nuolaidų – tie žmonės grįžo į pusiau atvirą režimą, į kalėjimą“, – sakė M. Kairys.
Anot jo, vienas iš į kalėjimą sugrįžusių nuteistųjų buvo pagautas neblaivus, o kitas buvo apsvaigęs nuo kvaišalų.
Kova teismuose bus tęsiama toliau
Domeikavos bendruomenės atstovė R. Stabrauskienė neslepia, kad vietiniai ir toliau sieks, jog pusiaukelės namų Domeikavoje neliktų arba jie būtų perkelti į kitą vietą.
Anot jos, kartu bus tęsiami dar pernai bendruomenės inicijuoti teisminiai procesai, keliant klausimus dėl Domeikavos pusiaukelės namų teisėtumo.
„Demokratinėje visuomenėje tokie dalykai yra netoleruotini, kai pusiaukelės namai įsteigiami be jokio administracinio akto. Mes nesame tikri, ar tie procesai buvo skaidrūs, ar jie buvo vykdomi pagal galiojančius teisės aktus. Visa informacija buvo slepiama, niekas nebuvo viešinama“, – aiškino R. Stabrauskienė.
LKT vadovas M. Kairys savo ruožtu pabrėžė, kad kiekviena bendruomenė turi teisę kreiptis į teismą, ten ginti savo teises. Visgi, anot pašnekovo, siekis, jog pusiaukelės namai būtų iškeldinti į kokią nors retai apgyvendintą teritoriją, paneigia pačią šios įstaigos idėją. M. Kairys akcentavo, kad pusiaukelės namai įrengiami tame regione, iš kurio yra kilę į įstaigą perkeliami nuteistieji. Pasak jo, tokiu būdu suteikiama galimybė sugrįžti į jiems pažįstamą aplinką.
Taip pat M. Kairys pabrėžia, kad aplink pusiaukelės namus turi būti kitų įstaigų, turi gyventi žmonės, nes, pasak jo, tik tokioje civilizuotoje aplinkoje nuteistieji turi galimybę socializuotis.
„Kad jis (nuteistasis – ELTA) grįžtų (į visuomenę – ELTA) ne kaip vilkas į mišką, o grįžtų normaliu žmogumi ir gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis“, – kalbėjo LKT vadovas.
Naujienų agentūra ELTA kovą vykusiu apsilankymu Šilutėje pradėjo iniciatyvą „ELTA kraštas“, kuria siekiama skirti didesnį dėmesį šalies regionams.
ELTA planuoja per metus aplankyti bent 10 Lietuvos regionų ir per šias keliones parengti įvairaus formato turinio savo prenumeratoriams.
Laidos nuoroda „YouTube“: https://youtu.be/DIOUVbBC18E
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
