Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Dirbti ar nedirbti sulaukus pensinio amžiaus?

  • 2023-09-14
  • kaunieciams.lt
  • Darbas, Finansai, Švietimas, Verslas

Atrodytų, kad atsakymas aiškus – tie asmenys, kurie uždirba mažiau ir kurių laukia mažesnės pensinės išmokos, turėtų dažniau pasilikti darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjų dr. Kristinos Zitikytės ir prof. Gindrutės Kasnauskienės atliktas tyrimas rodo – nieko panašaus.

Dr. Kristina Zitikytė (VU nuotr.)

Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, įgijo didesnį metų stažą senatvės pensijai gauti ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.

Gyvename ilgiau, gal ir dirbsime ilgiau? 

Spartus gyventojų senėjimas, gerokai padidėjusios valstybės išlaidos sveikatos apsaugai ir spaudimas socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemoms yra dideli iššūkiai ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui Europos šalių. Siekdamos užtikrinti finansinį pensijų sistemų tvarumą, šalys įgyvendina struktūrines reformas, įveda daugiapakopes pensijų sistemas, ilgina pensinį amžių. Tačiau finansų ir ekonomikos krizė išryškino kai kurių pensijų sistemų trūkumus ir paneigė mitą, kad tam tikro tipo pensijų sistema gali pati susidoroti su demografiniais pokyčiais, o pensinio amžiaus ilginimas nepakankamas, kad būtų sumažintas neigiamas senėjimo poveikis pensijų sistemai.

Vienas iš sprendimų, kaip aprūpinti senėjančios visuomenės poreikius, yra asmenų skatinimas ilgiau likti darbo rinkoje, išvengiant darbo jėgos trūkumo darbdaviams, suteikiant darbuotojams didesnes pajamas senatvėje ir užtikrinant pensijų ir sveikatos sistemų stabilumą. Pasirinkimas dirbti sulaukus pensinio amžiaus gali būti labai individualus ir priklausyti nuo įvairių veiksnių. Tad kokie jie?

Dirbsime, nes reikės, ar dirbsime, nes norėsime? 

Mokslininkai dažniausiai išskiria du pagrindinius vyresnio amžiaus žmonių motyvus dirbti išėjus į pensiją. Viena vertus, ir toliau dirbdamas pensinio amžiaus žmogus gali save realizuoti sau įprastoje veikloje, toliau mokytis ir demonstruoti savo kompetenciją, jaustis reikalingam visuomenei, neprarasti ryšio su kolegomis — „dirbu, nes noriu“. Kita vertus, pasirinkimą dirbti ilgiau gali lemti finansinė būtinybė, kuri atskirais atvejais gali būti vienintelis ir pagrindinis motyvas – „dirbu, nes reikia“.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjos dr. K. Zitikytė ir prof. G. Kasnauskienė savo tyrime detaliai analizavo, kokie veiksniai lemia Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių pasirinkimą dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Pirmiausia įvertinti asmeniniai veiksniai, kurie galėtų daryti poveikį šiam sprendimui. Mokslininkės preziumavo, kad Lietuvos pensininkai vyrai bus labiau linkę dirbti pensijoje nei moterys. Dauguma mokslininkų sutinka, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygis yra žemesnis nei vyrų dėl socialinių normų ir moterims tenkančios atsakomybės už rūpinimąsi šeima. Taip pat spėjama, kad geresnė sveikata turėtų leisti dažniau rinktis ilgesnę karjerą, nes jei sveikatos būklė riboja galimybę dirbti, net ir labai norint, fiziškai dirbti būtų sunku.

Įprasta manyti, kad tarp asmeninių veiksnių poveikį sprendimui, dirbti ar nedirbti ilgiau, gali daryti ir profesija bei sektorius, kuriame asmuo dirba. Analizuota, kuris – biudžetinis ar nebiudžetinis – sektorius bus atviresnis vyresnio amžiaus darbuotojams. Žinant, kad vienas pagrindinių motyvų likti darbo rinkoje ilgiau gali būti sunki asmens finansinė padėtis, tirtas ir darbo užmokesčio poveikis tokiam sprendimui, spėjant, kad žmonės, uždirbantys daugiau iki pensijos, bus linkę dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus.

Svarbus veiksnys atliekant tyrimą buvo ir pandemijos laikotarpis. Prasidėjus pandemijai daugelis nerimavo, kad vyresnio amžiaus žmonėms bus sunkiau nei jaunesniems išlikti darbo rinkoje dėl didesnio sergamumo lygio bei sunkesnio šalutinio koronaviruso poveikio. Be to, vyresnio amžiaus žmonės galėjo dažniau prarasti darbą, nes pandemijos metu daugiau darbų buvo organizuojama nuotoliniu būdu, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, o tokia darbo forma neretai buvo sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms.

Atsirado teigiančių, kad pandemijos metu daugiau darbo neteko jaunesni rinkos dalyviai nei patys vyriausieji.

Tačiau tie vyriausieji rinkos dalyviai, kurie darbo netekdavo, manoma, susidurdavo su didesniais sunkumais ieškodami naujo darbo ir bandydami prisitaikyti prie pakitusių darbo sąlygų. Žinodamos šias grėsmes, mokslininkės spėjo, kad tie žmonės, kuriems senatvės pensija Lietuvoje buvo paskirta Covid-19 pandemijos metu, galėjo būti mažiau linkę dirbti sulaukę pensijos nei tie, kuriems senatvės pensija buvo paskirta anksčiau.

Tyrimas atliktas remiantis 2017–2021 m. duomenimis. Tyrimo imtis – 16,8 tūkst. žmonių.

VU ekonomistai patvirtino – dirbančių pensininkų Lietuvoje daugėja

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje didėja dirbančių senatvės pensijų gavėjų dalis: 2010 m. dirbo 9,2 proc. visų senatvės pensijų gavėjų, o 2022 m. – 12 proc. Pažymėtina, kad Lietuvoje senatvės pensijos gavėjai vienu metu gali gauti ir senatvės pensiją, ir darbo pajamas.

Biudžetiniame sektoriuje dirbę asmenys išėję į pensiją dirbo dažniau nei dirbę nebiudžetiniame sektoriuje: išėję į pensiją dirbo 72 proc. biudžetiniame sektoriuje dirbusių asmenų ir 64 proc. nebiudžetiniame sektoriuje dirbusių asmenų. Nustatyta, kad didžiausia dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis yra tarp vadovų ir specialistų. Po metų sulaukusių pensinio amžiaus vadovų, kurie vis dar dirba, dalis kasmet didėja, o pandemija tam neturėjo neigiamo poveikio. Priešingai, pandemijos metu vadovų užimtumas tik didėjo. Kita vertus, pandemijos metu sumažėjo specialistų, paslaugų ir prekybos darbuotojų, technikų ir pagalbinių specialistų, kvalifikuotų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojų užimtumas.

Įgytas didesnis privalomas pensinis stažas, didesnis vidutinis darbo užmokestis prieš išeinant į pensiją, darbas biudžetiniame sektoriuje ir mažesnis sergamumas buvo teigiamai susiję su darbu pensijoje, o didesnis sergamumas, buvimas vyru ir pensinio amžiaus sulaukimas pandemijos metu buvo atvirkščiai susiję su sutikimu dirbti tokį darbą.

Mažesnis sergamumas buvo susijęs su didesne tikimybe dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Geresnė sveikata, mažesnis sergamumas tampa rimta investicija į asmens ateitį, kai asmuo, norintis dirbti ilgiau, pavyzdžiui, dėl socializacijos ar asmeninės realizacijos, galės tai sėkmingai daryti, nes nejaus sveikatos apribojimų. Tuo atveju, jei asmenį ribos sveikatos problemos, jis nesirinks ilgiau būti darbo rinkoje, nes tai daryti jam bus tiesiog fiziškai sunkiau.

Galiausiai šiame tyrime labai svarbią vietą užėmė pandemijos veiksnio vertinimas. Modelių rezultatai parodė, kad pandemijos metu į pensiją išėjusių asmenų tikimybė dirbti buvo mažesnė nei tų, kurie į pensiją išėjo prieš šią pandemiją. Tai rodo, kad pandemijos poveikis egzistuoja, o vyresnio amžiaus žmonės pandemijos metu susidūrė su didesniais iššūkiais darbo rinkoje.

Kam ruoštis?

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didesnis vidutinis darbo užmokestis, gautas per paskutinius kelerius metus iki pensijos, padidina tiriamųjų tikimybę dalyvauti darbo rinkoje išėjus į pensiją. Asmenų, uždirbančių didesnį atlyginimą, pensijos pakeitimo norma yra mažesnė. Tikimybė, kad šie žmonės dirbs sulaukę pensinio amžiaus, yra didesnė negu asmenų, gaunančių mažesnį atlyginimą, kuriems pensijos pakeitimo norma yra didesnė. Viena vertus, atrodytų, kad maža pensija turėtų skatinti dirbti, siekiant gauti papildomų pajamų, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad asmenys, kurie teoriškai lyg ir turėtų didesnę motyvaciją dirbti, sulaukę pensijos arba nesirenka dirbti, arba darbo negauna.

Panašu, kad įgyta aukštesnė kvalifikacija suteikia didesnes galimybes tęsti darbą ir užsitikrinti didesnes pajamas vyresniame amžiuje. Ilgiausiai darbo rinkoje išlieka vadovai. Toliau minėtini technikai ir jaunesnieji specialistai, mašinų operatoriai. Sąrašo pabaigoje – kvalifikuoti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai ir nekvalifikuoti darbuotojai, kurių užimtumas vyresniame amžiuje yra mažiausias.

Vienas svarbiausių veiksnių, priimant sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje, vis dėlto yra sveikata, nes ilgainiui, didėjant amžiui, sveikatos būklė pradeda riboti darbo galimybes. Neturintis sveikatos pagyvenęs žmogus, kad ir kokių socialinių ar finansinių motyvų turėtų, dirbti negali. Ilgėjant sveiko gyvenimo trukmei, tikėtina, kad žmonės galės dirbti ilgiau, tačiau ilgesnei ir sėkmingesnei karjerai bus svarbu prisitaikyti prie darbo rinkos ir greičiau įgyti naujų įgūdžių.

Sakoma, kad geras pasiruošimas visada pusė darbo, tad, pasak tyrimą atlikusių mokslininkių, norint išlikti darbo rinkoje ilgiau reikėtų jau nuo šiandien pradėti galvoti ir apie savo sveikatą, ir apie nuolatinį mokymąsi, kad galėtume ir gebėtume dirbti ilgiau.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkių dr. Kristinos Zitikytės ir prof. Gindrutės Kasnauskienės tyrimas „Įsidarbinimas išėjus į pensiją. Veiksniai, darantys įtaką darbui senatvėje Lietuvoje“ (Employment after retirement: factors affecting working in old days in Lithuania) bus išsamiai pristatytas „EuroMed“ verslo akademijos 16-ojoje metinėje konferencijoje „Verslo transformacijos nestabilioje globalioje aplinkoje“, kuri įvyks VU rugsėjo 27–29 d. Joje bus pristatomi tyrimai ir analizuojamos įvairiausios aktualios temos nuo žmonių išteklių vadybos, sveikatos priežiūros vadybos iki verslumo ir organizacijų vystymosi. Daugiau apie renginį galite sužinoti čia.

VU informacija.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Nauja galimybė neregiams ir silpnaregiams – programėlė „GV filmai“

Kodėl gali augti palūkanų normos, kai brangsta nafta?

Vištiena Provanso stiliaus su pomidorais ir alyvuogėmis

Baigti du tyrimai dėl balionais atskraidintų cigarečių

Premjerė tikina nebėgusi nuo žurnalistų klausimų

Tarptautinė 30-oji konferencija „Mechanika 2026“

Druskininkai paskelbti 2026 metų Europos medžių miestu

Kauno rajono globėjams skambėjo padėkos žodžiai

Dienos horoskopas: kūrybinė intuicija padiktuos svarbiausius sprendimus

Trys mln. eurų lietuviško drono-perėmėjo kūrimui

Kelionės su augintiniu: veterinarė atskleidė, ką pamiršta devyni iš dešimties šeimininkų

Vaikų globos savaitė – proga pabūti kartu ir padėkoti globėjams

Purūs itališki rikotos blyneliai su vasaros uogomis

Prie Senosios Zapyškio bažnyčios bus minimi tradiciniai Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai

Registrų centro incidentas – priminimas pasirūpinti namų interneto saugumu

Kauno rajone įvyko žmonių su negalia sporto šventė „Pabūkime kartu“

Dienos horoskopas: kaip kūrybinė energija paveiks jūsų karjeros matomumą ir šeimos reikalus

Savickas neatsisakytų būti ministru

Ar apsimoka už Maroką lažintis Pasaulio futbolo čempionate?

„Nebijokite tų, kurie žudo kūną“, XII eilinis sekmadienis

Birželio 21 d. horoskopas: saulė Vėžio ženkle žada permainas jausmų srityje

FRONTO DULKĖS IR VIEŠŲJŲ RYŠIŲ DULKĖS – NE TAS PATS

Vytauto Didžiojo palaikų paieškos

Kas laimės pasaulio futbolo taurę?

Savivaldybių reitingas: vertinant žmonių užimtumą ir pajamas lyderės – Neringa ir Palanga

Lenkija nori dalyvauti derybose dėl Ukrainos

Kauno rajone įvyko žmonių su negalia sporto šventė

Seimas prieš vaikų pornografiją?

Seimo nariai bijo ginkluotų rinkėjų?

Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai Zapyškije

Per parą tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų įvyko 234 susirėmimai

Menkai pastebėtas skandalėlis „Eurovizijos” reikale

Lenkijos prezidentas užsispyrė dėl istorijos

Kauno klinikų filiale Romainių ligoninėje atidarytas Ilgalaikės priežiūros dienos centras

Šeštadienio horoskopas: laukia emocijų ir kūrybinės energijos pliūpsnis

Vokietija grąžino Lenkijai  istorines brangenybes

Costa gina kontaktus su Rusija

Futbolo kamuolys

Lietuvos futbolas išvogtas?

Kasčiūnas: Amerikos kariai greit grįš

„Įmink Kauną“

Nausėda nori daugiau ES pinigų saugumui

Kauniečio virtuvės gudrybė: kaip sustabdyti slystančią pjaustymo lentą už kelis centus

Tobulų žmonių nebūna

Kada dėl priekinio stiklo defekto verta kreiptis į draudiką, o kada — į servisą

Ar masažas tikrai padeda nuo nugaros skausmo?

Kauniečių vasara

Prokurorai domisi LRT

Oro pavojus Kaune: ką daryti masinio renginio metu?

Purūs rikotos sklindžiai su vasaros uogomis

Kaunas rodo lyderystę?

Mokėjimai už atliekas Kauno rajone: nuo šiol – patogiai programėlėje

Kas bus su Lietuvos krepšiniu?

Garliaviškė Reda Slavinskaitė triumfavo Ispanijoje: istoriniu laimėjimu įsirašė į sporto elitą

Dienos horoskopas: galingas planetų paradas Liūto ženkle keis likimus

Naktinė Joninių naktis Rumšiškėse (video)

Stiklinė vandens prie kavos: kada ją gerti ir kodėl tai svarbu?

Sultingi vištienos takos su gaivia mangų ir avokadų salsa

Viename vakare – dvi vestuvių sukaktys ir daugybė idėjų jaukiems namams

Kauniečiai kviečiami minėti Tarptautinę jogos dieną: nemokamas renginys visai šalia

Vilniuje prasideda svarbiausias pasaulinis faktų tikrintojų renginys „GlobalFact“

DEPORTACIJŲ AMŽIUS PRASIDEDA

Šilainiuose atnaujinta krepšinio aikštelė

Atsiprašymas

Oranžinis kamuolys Pakaunės peizažuose: apdovanoti piešinių konkurso laureatai

Matijošaitis: visi lygūs, bet kai kurie lygesni

Dienos horoskopas: nepasiduokite iliuzijoms ir venkite dviprasmybių

Merkinėje – penktoji džinsuota opera

Narkoprekeiviui nuosprendis Kaune

Maskva susirūpinusi dėl Armėnijos pasirinkimo

Kaunietis atnaujino namo fasadą už 50 eurų: kaimynai manė, kad siena permūryta iš naujo

Kaunas nestabdo: nuo grandiozinių projektų iki naujų patogumų gyventojams

Vilniuje tragikomiška vilkiko gelbėjimo operacija (video) – papildyta

Kauniečių indėlis į archeologijos dienas: Kruonio dvarvietėje atgijo Oginskių dvasia

Kauno rajone – džiugi šventė: pasveikintas 500-asis šių metų kūdikis

Įspūdingas Mykolo Aleknos sugrįžimas

Kauno rajono savivaldybės atstovai dalyvavo pratybose „Inžinierių griausmas 2026“

Trečiadienio horoskopas: žvaigždės perspėja dėl proto ir jausmų kovos

Gitano Nausėdos metinis pranešimas

Girių burtai: naktiniai žygiai Lietuvos pelkynuose ir miškuose

Kai leidžiama eiti miegoti vėliau: naktiniai nuotykiai su vaikais

Žvejyba birželį: svarbiausi draudimai ir taisyklės, kuriuos privalu žinoti

Kauno rajono pasididžiavimas: Vandžiogalos „Verpetukas“ triumfavo tarptautiniame konkurse Kroatijoje

Kaunas ir Torunė žengia į naują partnerystės etapą

Vištienos fajitas – vasariška fiesta jūsų lėkštėje

Kauno policijos informacija

Turite laisvą būstą Kauno rajone? Savivaldybė siūlo stabilią 5 metų nuomos sutartį

Šios savaitės renginiai Kauno rajone

Neveronyse – bendruomenės išsvajotas parkas: atveria erdves sportui ir laisvalaikiui

„Sapieginės 2026“ kvietė pažinti Zapyškio krašto kultūrinę tapatybę

Antradienio horoskopas: žvaigždės perspėja apie painiavą jausmuose

NATO naikintuvai lydėjo Rusijos orlaivius

Kaip Kaune atnaujinti spintą už 100 eurų: 4 taisyklės, kurias naudoja patyrę pirkėjai

Tomas Čyvas

Bekiaušė Rusijos opozicija kuria niekalus

Vasariški orai tik antroje savaitės pusėje

Žemės ūkis, sveikata ir energetika atiteks Demokratams??

Tarnybon stoja 150 karių

HE tiltas uždarytas, o Pažaislis prieinamas

„Pirmoko kraitelė“ Kauno rajone

Kaune startuoja nemokamas orientacinis žaidimas: kviečia atrasti ryšio istoriją

Vištienos burrito dubenėlis su gaivia mangų salsa

Nauja galimybė neregiams ir silpnaregiams – programėlė „GV filmai“

2026-06-23

Kodėl gali augti palūkanų normos, kai brangsta nafta?

2026-06-23

Vištiena Provanso stiliaus su pomidorais ir alyvuogėmis

2026-06-23

Baigti du tyrimai dėl balionais atskraidintų cigarečių

2026-06-23

Premjerė tikina nebėgusi nuo žurnalistų klausimų

2026-06-23

Tarptautinė 30-oji konferencija „Mechanika 2026“

2026-06-23

Druskininkai paskelbti 2026 metų Europos medžių miestu

2026-06-23

Kauno rajono globėjams skambėjo padėkos žodžiai

2026-06-23

Dienos horoskopas: kūrybinė intuicija padiktuos svarbiausius sprendimus

2026-06-23

Trys mln. eurų lietuviško drono-perėmėjo kūrimui

2026-06-22

Kelionės su augintiniu: veterinarė atskleidė, ką pamiršta devyni iš dešimties šeimininkų

2026-06-22

Vaikų globos savaitė – proga pabūti kartu ir padėkoti globėjams

2026-06-22

Purūs itališki rikotos blyneliai su vasaros uogomis

2026-06-22

Prie Senosios Zapyškio bažnyčios bus minimi tradiciniai Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai

2026-06-22

Registrų centro incidentas – priminimas pasirūpinti namų interneto saugumu

2026-06-22

Kauno rajone įvyko žmonių su negalia sporto šventė „Pabūkime kartu“

2026-06-22

Dienos horoskopas: kaip kūrybinė energija paveiks jūsų karjeros matomumą ir šeimos reikalus

2026-06-22

Savickas neatsisakytų būti ministru

2026-06-21

Ar apsimoka už Maroką lažintis Pasaulio futbolo čempionate?

2026-06-21

„Nebijokite tų, kurie žudo kūną“, XII eilinis sekmadienis

2026-06-21

Birželio 21 d. horoskopas: saulė Vėžio ženkle žada permainas jausmų srityje

2026-06-21

FRONTO DULKĖS IR VIEŠŲJŲ RYŠIŲ DULKĖS – NE TAS PATS

2026-06-21

Vytauto Didžiojo palaikų paieškos

2026-06-21

2026-06-20

Kas laimės pasaulio futbolo taurę?

2026-06-20

Savivaldybių reitingas: vertinant žmonių užimtumą ir pajamas lyderės – Neringa ir Palanga

2026-06-20

Lenkija nori dalyvauti derybose dėl Ukrainos

2026-06-20

Kauno rajone įvyko žmonių su negalia sporto šventė

2026-06-20

Seimas prieš vaikų pornografiją?

2026-06-20

Seimo nariai bijo ginkluotų rinkėjų?

2026-06-20

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos