Lietuvos žmonės ilgus metus Kauną matė kaip lietuvybės ir pasipriešinimo priespaudai židinį, geriau nei kiti atlaikiusį sovietizacijos virusą. Rezistencijos, orumo ir laisvės simboliu mūsų miestas buvo net kelioms lietuvių kartoms, bet šiandien Kaunas neretai palydimas pašaipomis ir netgi paniekinimu. Ne vienas kelia klausimą: negi iš tiesų įmanoma nupirkti kauniečius asfaltu ir betonu? Ar miestas taip lengvai pasiduoda auksinio narvelio vilionėms?
Nemaža dalis kauniečių jau bunda ir mato, kad skubiai supiltas asfaltas pradeda trupėti, vienos šeimos sklypai užgožia gražiausias miesto vietas, viena įmonė teršia Kauno vardą tarptautinėje arenoje. O jokios miesto ateities vizijos neturinti miesto valdančioji dauguma ir toliau spraudžia Kauną į betono gniaužtus.
Nijolė Putrienė, Liberalų sąjūdžio kandidatė į Kauno miesto meres ir tarybą primena: „Dabartiniai miesto valdantieji ir toliau giriasi investicijomis į infrastruktūrą, žada renovuoti mokyklas ir statyti darželius. Tai svarbu, tačiau ne pastatai ugdo vaikus. Vienintelės investicijos, kurios tikrai atsiperka švietime – investicijos į mokytojus ir darželių auklėtojus. Todėl miesto lėšas turime skirti ne pastatams, o žmonėms“. N. Putrienės vizijoje Kaunas yra miestas, kuris aiškiai identifikuoja ir ypatingą savo turtą – aukštąsias mokyklas. „Pakeisime kursą! Savivaldybė turi universitetus ir kolegijas priimti kaip partnerius, padedančius kartu kurti Kauno ateitį, pritraukti talentus ir paskatinti juos toliau čia kurti savo gyvenimą“,– sako N. Putrienė
Kandidatas į Kauno miesto tarybą, liberalas Rimantas Mikaitis primena, kad Kauno vizitinė kortelė yra unikali miesto architektūra, kadaise Kaunui pelniusi „mažojo Paryžiaus“ titulą. Pasak R. Mikaičio, Kaunas turi būti matomas tarptautiniu mastu, todėl vienas svarbiausių kitos kadencijos darbų turėtų būti Kauno modernizmo architektūros įtraukimas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Jam antrina kitas Liberalų sąjūdžio kandidatas į Kauno miesto tarybą Sigitas Šliažas: „Kauniečiai kartu su „Kaunas 2022“ komanda puikiai išnaudojo Europos kultūros sostinės suteiktas galimybes. Laikinoji sostinė tapo labiau matoma, ryškesnė, modernesnė“. Gerąsias Europos kultūros sostinių praktikas žinantis S. Šliažas sako, kad tai – unikali galimybė Kauno kultūros, švietimo ir turizmo paslaugų plėtrai bei kokybiniam pokyčiui.
Praktinę „Kaunas 2022“ įtaką miesto transformacijai puikiai supranta ir Albinas Vilčinskas – vienas pagrindinių žmonių, prisidėjusių prie Kauno tapimo Europos kultūros sostine. Su liberalais kandidatuojantis į Kauno miesto tarybą dabartinis Kultūros viceministras A. Vilčinskas akcentuoja kultūros galią kūrybiškai keičiant aplinką ir miestą transformuoti erdves, laužyti miesto stereotipus, jungti skirtingas kartas bei burti bendruomenes. A. Vilčinskas nemato priešpriešos tarp kultūros ir ekonomikos, kurią taip mėgsta pabrėžti dabartiniai Kauno valdantieji. Jis teigia atvirkščiai: „Miesto kultūros turtingumo ir gyvybingumo palaikymas prisideda prie pažangaus bei tvaraus miesto augimo“.
Kad Kaunas nesibaigia šviežio asfalto sluoksniu, pabrėžia ir Kristina Ferro: „Kuo toliau nuo miesto centro, tuo daugiau kauniečių susiduria su neišvystyta viešojo transporto sistema, su darželių ir mokyklų trūkumu. Žmonės su negalia ir senjorai yra išbraukti iš miesto gyvenimo“. Pasak K. Ferro, būtent tai, kad Kauno miesto savivaldybė apleido kasdienius kauniečių poreikius, ir yra priežastis, kodėl ji su Liberalų sąjūdžiu kandidatuoja į miesto tarybą.
Kauniečiai – ant pasirinkimų slenksčio. Ar bus pasinaudota „Kaunas 2022“ energija? Ar bus atleista už sklypų „priglaudimą“ sau ir saviems? Ar visgi bus pasirinktas pigus asfaltas už brangią laisvę? Pasiklokime taip, kaip norime išsimiegoti – savo atstovus savivaldoje rinkimės atsakingai.
Politinė reklama bus apmokėta iš LRLS PK sąskaitos.
