Ar patiriamas nuovargis tėra intensyvaus darbo pasekmė, ar jau pirmieji perdegimo požymiai? Į šį klausimą padės atsakyti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų Lietuvai pritaikytas moksliškai pagrįstas perdegimo rizikos vertinimo įrankis.
VU mokslininkų komandos (nuotraukoje) atliktas tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvoje dirbantis žmogus pasižymi aukšta perdegimo rizika, tačiau ją atpažinti nėra paprasta – tik kiek daugiau nei pusė žmonių, manančių, kad patiria perdegimą, iš tiesų priklauso aukštos rizikos grupei.
Norintys įvertinti savo perdegimo riziką, gali užpildyti VU mokslininkų parengtą klausimyną.
Vienos iš tyrimo autorių, VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovės prof. Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės teigimu, nors apie perdegimą šiandien kalbama visame pasaulyje, visuomenėje vis dar trūksta aiškaus supratimo, kaip atskirti įprastą nuovargį nuo pirmųjų perdegimo požymių.
Ne diagnozė, o galimybė laiku sustoti
Norėdami geriau suprasti, kaip žmonės atpažįsta perdegimą ir kas paskatina juos kreiptis pagalbos, VU mokslininkai pirmiausia įvertino perdegimo rizikos mastą Lietuvoje.
„Norėjome suprasti situaciją. Pamatę, kad Lietuvoje perdegimo rizikos lygis yra vienas aukštesnių pasaulyje, toliau tęsėme tyrimus siekdami suprasti, ką patiria perdegimą išgyvenantys žmonės, kaip jie atpažįsta pirmuosius simptomus ir kas paskatina kreiptis profesionalios pagalbos, o kas nuo to sulaiko“, – sako prof. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Perdegimo simptomai dar nereiškia perdegimo sindromo. Jį diagnozuoti gali tik sveikatos priežiūros specialistai, o naujojo įrankio tikslas – kuo anksčiau įvertinti perdegimo riziką ir padėti žmogui suprasti, kada verta ieškoti profesionalios pagalbos.
Anot profesorės, ankstyvas rizikos įvertinimas gali padėti išvengti itin rimtų pasekmių: „Mes nenustatome perdegimo diagnozės, nes tą gali daryti tik specialistai, tačiau nustačius aukštą riziką informuojame asmenį, kad jam ar jai praverstų profesionalus dėmesys patiriamiems simptomams ir pagalba. Kuo anksčiau bus imamasi veiksmų, tuo lengviau pavyks išvengti didelės žalos – juk rimto perdegimo atveju žmogus gali tapti nedarbingas net dvejus metus“, – sako prof. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Būtent todėl svarbiausias naujojo įrankio tikslas – ne patvirtinti, kad žmogus jau perdegė, o padėti pastebėti pirmuosius rizikos ženklus ir imtis veiksmų dar prieš perdegimui tampant rimta sveikatos problema.
Kaip veikia testas
Mokslininkai Lietuvai pritaikė vieną plačiausiai pasaulyje naudojamų perdegimo rizikos vertinimo metodų. Atsakius į keliolika klausimų, testas parodo asmeninį perdegimo rizikos lygį ir pateikia rekomendacijas, ką daryti toliau.
„Įrankis, kurį taikome, yra sukurtas visame pasaulyje garsių perdegimo tyrėjų – prof. Wilmaro Schaufeli ir prof. Hanso De Witte. Mes su komanda ėmėmės svarbaus darbo pritaikydami jį naudojimui Lietuvoje. Mūsų tikslas – atviras ir kiekvienam darbuotojui prieinamas perdegimo rizikos vertinimo įrankis“, – sako prof. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Skirtingai nei internete randami savidiagnostikos testai, šis įrankis paremtas naujausiais moksliniais tyrimais ir jau naudojamas keliose dešimtyse pasaulio šalių. Testas parodo, ar žmogui būdinga maža, vidutinė ar aukšta perdegimo rizika, ir pateikia rekomendacijas, kaip elgtis toliau.
„Maža perdegimo rizika rodo, kad darbuotojui pavyksta suvaldyti darbe patiriamą įtampą, todėl svarbu ir toliau daryti tai, kas padeda: reguliariai ilsėtis, stebėti darbo krūvio pokyčius ir atkreipti dėmesį į nuovargio signalus. Vidutinė perdegimo rizika gali būti laikina būsena, susijusi su padidėjusia įtampa darbe ar asmeniniame gyvenime, tačiau jei tokia būsena užsitęsia ir nejuntamas palengvėjimas, siūlome apsvarstyti profesionalios pagalbos galimybę. Aukšta perdegimo rizika rodo, kad gali būti reikalinga profesionali pagalba“, – aiškina profesorė.
„Pokalbis su specialistu, pavyzdžiui, psichologu ar šeimos gydytoju, dažnai padeda geriau suprasti, kas vyksta, ir rasti būdus, kaip pagerinti savijautą. Svarbu žinoti, kad daugelis žmonių kreipiasi pagalbos susidūrę su panašiais iššūkiais, todėl tai yra normalus ir rūpestį savimi rodantis žingsnis. Kuo anksčiau kreipiamės pagalbos, tuo greičiau pavyksta išvengti perdegimo simptomų stiprėjimo ir galimos ilgalaikės žalos“, – sako prof. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Kai nuovargis tampa perspėjimo signalu
Nors po intensyvios darbo dienos jausti nuovargį yra normalu, žmonės dažnai sunkiai atpažįsta ribą, kada jis tampa vienu pirmųjų perdegimo požymių. „Mes vis dar nemokame atpažinti perdegimo simptomų. Įsivaizduokite, po darbo dienos jaučiatės fiziškai ir protiškai pavargęs ar net išsekęs – ar tai jau perdegimas? Juk normalu jausti nuovargį po intensyvios darbo dienos“, – sako prof. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Anot profesorės, sunerimti reikėtų tuomet, kai simptomai nepraeina ir pradeda trukdyti kasdieniam darbui: „Jei darbe tampa sunku sutelkti dėmesį, mintis apima rūkas, itin stipriai emociškai reaguojate ir tai kartojasi keletą mėnesių – tai jau gali rodyti perdegimą. Svarbu suprasti ir atskirti, kas yra tiesiog motyvacijos trūkumas, paprastas nuovargis ar prasti santykiai su kolegomis, o kas rodo galimą perdegimą.“
VU mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad vieni ryškiausių aukštos perdegimo rizikos signalų yra prastėjanti koncentracija, dėmesio sutelkimo sunkumai ir atminties problemos – simptomai, rodantys, kad emocinis išsekimas jau pradeda veikti žmogaus pažintines funkcijas.
Tačiau net ir pastebėję šiuos požymius žmonės dažnai delsia ieškoti pagalbos. „Net ir patiriant perdegimo simptomus darbuotojai ne visuomet žino, kur kreiptis pagalbos, arba bijo tą daryti dėl galimos grėsmės profesinei karjerai ar darbo vietai“, – sako profesorė.
Perdegimą sukelia ne tik didelis darbo krūvis
Perdegimas dažnai siejamas su per dideliu darbo krūviu, tačiau tyrėjai pabrėžia, kad jį lemia visas ilgą laiką besitęsiantis stresas darbo aplinkoje.
„Perdegimas kyla dėl ilgalaikio buvimo streso darbe sąlygomis. Kitaip tariant, perdegimą sukelia darbo aplinka, kelianti didelius reikalavimus, atimanti fizines, emocines ir protines jėgas“, – aiškina prof. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
VU atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai yra tarpasmeniniai konfliktai, didėjantis darbo intensyvumas ir nuolatiniai pokyčiai organizacijose.
„Pastebėjome, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojams būdinga perdegimo rizika dėl didesnės atsakomybės, intensyvesnio darbo ir nuolatinio prisitaikymo prie pokyčių. Tuo tarpu mažos kvalifikacijos darbuotojams riziką perdegti didina darbo vietos ir sąlygų nestabilumas bei netinkamas elgesys darbo vietoje“, – sako profesorė.
Rezultatus bus galima palyginti su kitų šalių duomenimis
Perdegimo rizikos vertinimo įrankis paremtas ta pačia metodika, kuri jau naudojama daugelyje pasaulio šalių. Tai leis VU mokslininkams Lietuvos duomenis tiesiogiai lyginti su tarptautiniais rezultatais ir geriau suprasti, kaip perdegimo rizika pasireiškia skirtingose darbo aplinkose.
„Šis įrankis jau taikomas daugelyje šalių ir šalių naudotojų ratas vis plečiamas. Kadangi taikome tą patį įrankį perdegimo rizikai vertinti, galime daugiau sužinoti apie perdegimą, jo atsiradimą, priežastis ir dinamiką pasaulio mastu“, – sako prof. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Perdegimo rizikos vertinimo įrankį Lietuvai pritaikė Vilniaus universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama prof. J. Lazauskaitės-Zabielskės: doc. Ieva Urbanavičiūtė, doc. Arūnas Žiedelis, Justė Margevičienė ir Rita Jakštienė. Norintys įvertinti savo perdegimo riziką, gali užpildyti VU mokslininkų parengtą klausimyną.
Klausimynas užtrunka apie 15 minučių, o jį užpildžius pateikiamas individualus perdegimo rizikos įvertinimas ir rekomendacijos.
Už nuotrauką dėkojame Vilniaus universitetui (iš kairės: Justė Margevičienė, doc. Arūnas Žiedelis, Rita Jakštienė, prof. J. Lazauskaitė-Zabielskė, doc. Ieva Urbanaviąiūtė).
