Giedromis šypsenomis šviečiantys veidai, švara ir tvarka kvepiantys balti chalatai ir į raudoną popierių susukta nuostabi įvairiaspalvių gėlių puokštė.
Žvelgiant į šią fotografiją nesinori skaityti nei triukšmingų antraščių, nei banalių sveikinimo tekstų. Nuotraukos skatina spėlioti ir įjungti vis rečiau naudojamą fantaziją. Gal anksčiau panašiai paveiksluodavo po pirmosios Komunijos? Kai pagrindinis herojus nelabai supranta kas čia vyksta, tik baugiai ir viltingai žvelgia į tai kas dar laukia ateityje. O gal tai ilgai laukta magistro diplomo įteikimo šventė?
Kai išlaikytojai po kelių metų lengviau atsikvepia ir taria „pagaliau sulaukėm“. Nieko panašaus. Vadovai ir kolegos dėkoja už darbą ir atsisveikina su gydytoja, padalinio vadove, buvusia ilgamete ligoninės vadove ir daugiausia narių vienijančios šios gydymo įstaigos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke.
Ir tai nei epilogas, ir net ne naujos gražios istorijos pradžia. „Su dideliu širdies skausmu palieku mylimą darbą, mylimus, gerbiamus skyriaus kolegas, dalį įstaigos darbuotojų, kurie sugebėjo išlikti savimi pasikeitus vadovui, pacientus.“, – vos po kelių valandų socialiniuose tinklų įraše palieka komentarą Edita. Pastebite nesutapimą?
Jų bus ir daugiau, daugiau nei norėtųsi. Nesunku, net neįgudusia akimi pastebėti tai, ką dar tolimais 1957 metais amerikietis psichologas Leonas Festingeris įvardijo kognityvinio disonanso terminu. ,,Išeinu, nes įstaigos administracijos sudarytos psichologinės darbo sąlygos tapo tiesiog nepakeliamos.“, – rašo Edita Skarakodienė ir toliau paaiškina, kuo skiriasi darbo sąlygos ,,saviems“ ir ,, svetimiems“.
Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro direktorius Linas Vitkus, savo ruožtu, iš dokumentų įmautės traukia šviežią profesinės rizikos vertinimą – mobingui arba psichologiniam smurtui darbe pasireikšti nėra nei mažiausio šanso. Oficialu.
Pasirašyta ir apmokėta. Į dalį kitų keliamų klausimų turėtų atsakyti savivaldybės administracijos pagaliau nupirktas nepriklausomas arba išorės auditas. Arba neatsakys, priklausomai nuo to kaip bus suformuota užduotis. Visus buvusių darbuotojų viešai išsakytus priekaištus vadovas vadina organizuota šmeižto kampanija, neįvardindamas pačių organizatorių. Kartu pripažindamas patirtą žalą tiek organizacijos reputacijai, tiek jam kaip asmeniui, dar tiksliai nežino kaip reikėtų siekti atkūrimo. Per pusantros valandos trukusią spaudos konferenciją taip ir neišgirdome ne mažiausio apgailestavimo, kad ,,pailsėti“ arba tiesiog „į niekur“ išeina ilgametė darbuotoja. Darbo sutarties formuluotė – šalių sutarimu. Ciniškai skamba? Su tuo pačiu cinizmu dera paklausti ar ir kita šalis jaučia tą didelį širdies skausmą? Atsakyti nebūtina.
Edita Skarokodienė taip pat kritikuoja vadovavimą įstaigai, išlaidas viršijančias gaunamas pajamas, kelia klausimus dėl administracijos struktūros, darbuotojų atlygio, vadovo veiklos vertinimo ir savivaldybės sprendimų. Per pastaruosius pustrečių metų į įstaigą atėjo 54 gydytojai, išėjo 33.
Šiuo metu centre dirba daugiau nei 100 gydytojų. Ant Lino Vitkaus įstaigos darbuotojų atlyginimų vidurkis šiek tiek, nežymiai mažesnis už šalies medikų vidurkį.
Apie 12 000 Eur. per mėnesį uždirbančią vieną iš skyriaus vedėjų, įstaigos vadovas plačiau nepasakoja, o vietos žurnalistai mandagiai svetimo gero nei skaičiuoja, nei pavydi. Svarbiausia geras ligoninės ,,temperatūros” vidurkis, kaip byloja šių laikų folkloras. Įstaigos vadovas pasakoja, kad darbuotojų kaitos rodiklius gadina trumpam, kelių mėnesių laikotarpiui, įdarbinami mokiniai ir bendradarbiavimas su užimtumo tarnyba įdarbinant nemedicininį personalą.
Pasak Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro direktoriaus įstaigos neigiamą biudžetą lemia Teritorinių ligonių kasų taikoma finansavimo metodika, kai pelningų chirurginių operacijų skaičiaus planas nustatomas ne pagal poreikį ar galimybes, tačiau žvelgiant į praėjusių ketverių metų istoriją. Pasak jo, ligonių kasos taip pat niekaip nekompensuoja papildomų sąnaudų už profesinių sąjungų šakos kolektyvinėje sutartyje numatytas papildomas apmokamas laisvas dienas sveikatingumui ir savišvietai. Paklaustas ar tai, kaip ir kaip atleidžiami iš pareigų profesinės sąjungos valdymo organų nariai, rodo bendros kalbos su darbuotojais nesuradimą, direktorius pasitikslina. Jis mielai kalbasi su didžiausios (120 narių) profesinės sąjungos ,,Solidarumas” vadovais ir atstovais, o negauti pinigai neturi reikšmingo svorio.
Pareigas palikusi gydytoja Edita Skarokodienė labai švelniai ir taikliai pirštu beda į įstaigos steigėjo, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pusę. Ar galima tikėtis stipraus politinės valios proveržio kai Kaišiadorių meras studijuoja nepalankią teismo nutartį ,,čekiukų“ byloje ir stovi ant slenksčio – pirmam apskusti ar palaukti prokuroro valios? Administracijos direktorius kramto kaltinimus, taip tokioje pat, ,,čekiukų“ byloje ir nušalintas nuo pareigų. Vienas vicemeras laimėjo ginčą pirmos instancijos teisme ir dabar laukia apeliacijos nagrinėjimo pradžios ir tai ne apie degalinės, o apie šios ligoninės reikalus. Jauniausias vicemeras, tikėtina, dar retsykiais pažvelgia į pareigas užleidusio uošvio, Seimo nario, savižudybių prevencijos komisijos pirmininko pusę.
Man visa situacija primena klasikinę japonų alegoriją apie tris išmintingas beždžiones Sanzazu. Mizaru nematančią blogo, Kikazaru negirdinčią nieko negero ir Iwazaru nepratariančią negražaus žodžio. Tik labiau jau vakarietiškoje interpretacijoje ,,nuolat plaunu rankas“.
Dariaus Švenčionio subjektyvi interpretacija
