Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

KTU profesorius apie įtampą JAV Kongrese: tai gali paveikti pasaulio ekonomiką

  • 2023-02-01
  • kaunieciams.lt
  • Pasaulis, Politika

Po dvejų metų vieningo įstatymų priėmimo, JAV Kongresas skilo į dvi dalis – demokratų kontroliuojamą Senatą ir respublikonų kontroliuojamus Atstovų Rūmus. Tačiau ar likęs pasaulis turėtų nerimauti dėl pokyčių JAV valdžioje? Thomas A. Bryeris, Centrinės Floridos ir Kauno technologijos universitetų (KTU) profesorius, sako, kad sausio mėnesį prasidėjusi nauja Kongreso sesija gali turėti lemiamos įtakos ne tik JAV, bet ir pasaulio ekonomikai.

2023-ųjų sausio 3 d. prasidėjusioje naujoje JAV Kongreso sesijoje Senato daugumą sudaro demokratai, o Atstovų Rūmus kontroliuoja respublikonai. Spėjama, kad ši susiskaldžiusi vyriausybė pakeis nusistovėjusią Baltųjų rūmų tvarką, o valdančiajam prezidentui teks atremti atstovų pasipriešinimą dėl leidžiamų įstatymų bei užsienio politikos.

Reikalingas abiejų rūmų pritarimas

Thomas A. Bryeris
Thomas A. Bryeris

Politikos mokslų ekspertas T. Bryeris teigia, kad iš pradžių Senatą rinkdavo atitinkamų valstijų įstatymų leidėjai, tačiau viskas pasikeitė 1913 m. priėmus 17-ąją JAV Konstitucijos pataisą, leidžiančią gyventojams tiesiogiai rinkti savo senatorius lygiai taip pat, kaip ir Atstovų Rūmų atstovus.

„Vis dėlto, šių dviejų tipų politikų kadencijos skiriasi – Atstovų Rūmų nariai renkami dvejiems metams, o senatoriai – šešeriems. Tai turėtų užtikrinti senatorių laisvę veikti sąmoningai ir apgalvotai, išlaisvinti nuo politinio poreikio būti perrinktiems. Tačiau pastaraisiais metais, aktyvėjant partizaninei politikai, kai senatoriai tvirtai remia savo partijos idėjas ir nesiekia kompromisų su politiniais oponentais, Senatas prarado apgalvotai sprendimus priimančio valdžios organo įvaizdį“, – sako KTU Socialinių, menų ir humanitarinių mokslų fakulteto profesorius.

Nors Senatas ir Atstovų rūmai turi unikalias pareigas, tam, kad bet koks įstatymo projektas būtų išsiųstas pasirašyti JAV prezidentui, reikalingas abiejų pusių sutarimas. Anot T. Bryerio, abu valdžios organai turi galią sušaukti klausymus bet kokiais viešais klausimais, įskaitant prezidento politiką.

„Kongresas turi priimti išlaidų įstatymus ir pritarti mokesčių sistemos pakeitimams. To negali padaryti vienas prezidentas, nebent šiam būtų suteiktas konkretus įgaliojimas leisti pinigus skubos tvarka arba patenkinti konkretų nacionalinį poreikį. Kiti dveji metai prezidentui Joe Bidenui bus pilni iššūkių, nes jis turės ištverti daugybę Atstovų Rūmų inicijuotų tyrimų“, – sako T. Bryeris.

JAV valdžia pasitiki rekordiškai žemas piliečių skaičius

118-asis Kongresas savo darbą pradėjo vos prieš kelias savaites – po to, kai Kevinas McCarthy buvo išrinktas oficialiu Atstovų Rūmų Pirmininku. Tam, kad šis Kaliforniją atstovaujantis respublikonas būtų išrinktas, prireikė net 15-os balsavimo etapų. Sumaištis neigiamai paveikė ir žmonių nuomonę apie valdžią.

„Pew Research Centre“ 2022 metų gegužės mėnesio duomenimis, tik 20 proc. JAV piliečių pasitiki federaline vyriausybe. Tai – rekordiškai žemas rodiklis, mat 1958 metais, kai pirmąjį kartą buvo vertinamas piliečių pasitikėjimas, federaline vyriausybe pasitikėjo 73 proc. piliečių.

„Yra du dalykai, kurie greičiausiai įvyks per ateinančius dvejus metus, dėl kurių visuomenės pasitikėjimas valdžia gali dar labiau sumažėti: Atstovų Rūmų respublikonų dauguma negebės vieningai priimti naujų įstatymų, o jų nesugebėjimą veikti kaip politine alternatyva prezidentui ir demokratams pakeis partizaninės politikos išpuoliai. Žinoma, bus prisidengiama noru „prižiūrėti“ prezidentą. Nuosaikiųjų respublikonų partijos nariai galėtų prisijungti prie nuosaikiųjų demokratų, siekiant priimti reikalingus teisės aktus, taip didinant visuomenės pasitikėjimą vyriausybe. Tačiau tai mažai tikėtina, nes partizaninė politika lems 2024 metais vyksiančius prezidento rinkimus, už kuriuos ambicingi politikai jau pradėjo agituoti“, – pastebi KTU profesorius.

Dabartiniam prezidentui pavojingiausi – radikalieji konservatoriai

Štai Donaldas Trumpas praėjusiaisiais metais paskelbė apie būsimą savo prezidentinę kampaniją; jis yra vienas didžiausių K. McCarthy rėmėjų. Nors T. Bryeris mano, kad K. McCarthy pergalė Atstovų Rūmuose greičiausiai neturės jokios tiesioginės įtakos prezidento rinkimams, naudą D. Trumpui suteiks valdžioje esantys kraštutinės dešinės respublikonų partijos nariai.

„Šie respublikonai gali tapti D. Trumpo šalininkais, pristatančiais jam palankius teisės aktus, sušaukdami klausymus ir pradėdami tyrimus, kurie gali pakenkti prezidento J. Bideno įvaizdžiui. Toks prezidento pozicijos menkinimas ir trukdymas siekti demokratų bei nepriklausomų politikų tikslų, tikrai atvers D. Trumpui duris rinkėjų akyse tapti prezidento alternatyva. Na, o jei tai bus ne D. Trumpas, paskui save tempiantis skandalingą teismų ir politinį šleifą, radikalieji konservatoriai gali atrasti kitų „vėl didingos JAV“ idėjos šalininkų, pavyzdžiui, Floridos gubernatorių Roną DeSanti“, – sako T. Bryeris.

Pasak jo, toks kandidatas gali būti potencialiai stiprus J. Bideno konkurentas.

Chaotiška naujojo Kongreso pradžia meta šešėlį ir ant K. McCarthy. Gali atrodyti, kad tiek kartų lyderio neišrinkę Atstovų Rūmai nepakankamai juo pasitiki, tad kodėl turėtų juo pasitikėti piliečiai?

„Dauguma JAV piliečių nieko nežino apie Atstovų Rūmų pirmininką K. McCarthy. Iki šiol jis turėjo mažai galios ir jokio autoriteto kuriant JAV politiką. Pirmą kartą piliečiai su juo buvo supažindinti per Rūmų Pirmininko konkursą. Nustebsiu, jei jis išliks iki šios Kongreso sesijos pabaigos 2025 metų sausį“, – teigia T. Bryeris.

JAV skolos klausimas susijęs su viso pasaulio ekonomika

Išrinktas K. McCarthy savo pergalės kalboje Atstovų Rūmuose pabrėžė atsvarą J. Bideno politikai. Ar tai reiškia, kad Atstovų Rūmai su respublikonų pirmininku priešakyje neleis demokratų prezidentui patvirtinti šaliai svarbių įstatymų projektų?

„Tikėtina, kad artimiausiu metu prezidentas J. Bidenas nebepatirs naujų svarbių politinių pergalių. Pirmieji dveji jo darbo metai buvo labai sėkmingi – buvo priimti svarbūs įstatymai infrastruktūros, technologijų, ekonominės politikos srityse. Liko nepriimtas tik naujas įstatymas, ginantis balsavimo teises, abortų teises ir pilietines laisves. Turint respublikonų kontroliuojamus rūmus, šis įstatymas greičiausiai į priekį nepasistūmės. Jis galbūt ir bus praleistas Senato bei surinks keletą balsų Atstovų Rūmuose, bet tikriausiai nebus priimtas“, – sako Thomas A. Bryer.

Anot T. Bryerio, vienintelis pasauliui aktualus sprendimas – JAV skolos lubų klausimas. Šiuo metu JAV vyriausybė yra pasiskolinusi daugiau, nei jai leido Kongresas. Kad vyriausybė, jos programos veiktų, o darbuotojams būtų mokama, Kongresas turi balsuoti už skolos lubų padidinimą. Jei tai neįvyks, tai turės pasekmių ne tik JAV, bet ir pasaulio ekonomikai.

„Kelių balsų skirtumas Atstovų Rūmuose gali lemti ekonomikos atsigavimą arba pasaulinę ekonomikos krizę. Šioje itin politizuotoje aplinkoje, pirmininkui ir prezidentui labai svarbu protingai derėtis. Jei pirmininkas sieks kompromiso, nusileis, jis gali netekti darbo. Jei prezidentas sieks kompromiso, jo gali laukti sunkesnis kelias į perrinkimą, jei pasirinks kandidatuoti“, – sako ekspertas.

Parama Ukrainai – nenutrūks

Prieš pat praėjusių metų Atstovų Rūmų rinkimus K. McCarthy pareiškė, kad respublikonų partija tikriausiai priešinsis didesnei pagalbai Ukrainai jos kare su Rusija dėl to, jog yra svarbesnių vietinių klausimų. Tačiau KTU profesorius mano, kad Atstovų Rūmai gali tik abejoti paramos svarba, tačiau jai kelio neužkirs.

„Yra galimybė, jog Atstovų Rūmai blokuos tolesnes išlaidas Ukrainai remti, tačiau vargu ar tai įvyks, nes nuosaikieji respublikonai ir toliau tvirtai remia Ukrainą bei nepritaria Rusijos agresijai. Rūmai tikriausiai pradės komiteto klausymus ir tyrimus, susijusius su leistinomis išlaidomis, todėl prezidentas turės aiškiai parodyti pinigų, išleistų remiant Ukrainą, vertę“, – sako T. A. Bryeris.

Nors daugumą turintys respublikonai skeptiškai vertina ir NATO, Atstovų Rūmai neturi jokios įtakos JAV vaidmeniui šioje organizacijoje. Todėl baimė, kad JAV mažiau investuos į NATO, yra nepagrįsta.

„Atstovų Rūmai neturi įgaliojimų nutraukti JAV dalyvavimą NATO, tačiau jie turi galią kontroliuoti išlaidas. Labai mažai tikėtina, kad bus stengiamasi kelti grėsmę JAV investicijoms į NATO, tačiau respublikonų lyderiai gali sušaukti klausymus, stengdamiesi demonstruoti savo galias. Vis dėlto, nėra pagrindo tikėtis didelių pokyčių JAV įsitraukimo į NATO ar paramos Ukrainai klausimais, nebent parama Ukrainai būtų naudojama kaip svertas, siekiant iš prezidento išgauti nuolaidas per derybas dėl skolos lubų pakėlimo“, – sako jis.

KTU informacija

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

KTU ekonomistas: pensijoms reikia daugiau mokesčių

Ką kam žada žvaigždės?

Kaune šauta į buto langą

Per masines šaudynes Luizianoje žuvo aštuoni vaikai

Popiežius prieš Trumpą?

KTU: naujos kartos specialistų rengimas

Kiekvienas šeštas gyventojas: reikalai blogėja

Kauno policija ieško jų

„Pasilik su mumis!“ (Lk 24, 29) III Velykų sekmadienis

Leonas XIV ragina laikytis taikos

Paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

Seimo komitetas nori uždaryti gimdymo namus

Atsidarys baseinas Panemunėje

Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija

Ką kam žada žvaigždės?

Integracinis futbolo vaikščiojant turnyras „Draugystės taurė 2026”

Samoškaitė

Samoškaitė neigia įtarimus apie LSDP šnipinėjimą

„Žalgiris” skelbia apie bilietus bei dovanas

„Žalgiris“ laimėjo prieš Paryžių

Lapėse surengtas tradicinis velykinis kvadrato turnyras

Sinoptikė: bus giedriau, bet vėsiau

Nausėda pasirengęs prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atidarymo

Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

Valdančioji koalicija keisis?

Estijos prezidentas Kaune

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

Skvernelis jau paliečiamas

Trys kvapai, trys erdvės: kaip sukurti dieną pagal aromatus

Tomas Čyvas

Grynieji patikimiau, o vagiama ir internetu

Vengrija

Valatka apie Orbaną

Atsidaro Garliavoje naujas prekybos centras

„YouTube“ sustabdė Trumpą pašiepiančius vaizdo įrašus 

LRT

LRT ieško būdų pateisinti išlaidavimą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno rajonas nutraukia šildymą

Seimas nutars dėl Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo

Ar Rusija puls Lietuvą?

Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynyboje ir dronuose

Jubiliejinis Kauno rajono kūdikis – Velykinė dovana šeimai

pinigiukai

Žmonės ima grynus pinigus

Skverneliui ir Starkevičiui gresia kalėjimas

Kaune nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui

Ukrainos vėliava

Ukrainos pajėgos kovo mėnesį atgavo beveik 50 km² teritorijos

Šaltibarščiai su lašiša? O galima su silke?

Gyvenimas tarp karo ir taikos: kai Ukrainoje labiausiai reikia ne žodžių, o sprendimų

Pagaliau atsigaus Kauno stotis?

Kaunas dėl Kapčiamiesčio : miškams pavojaus nėra

KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei

Ką kam žada žvaigždės?

VDU Ugnės Karvelis gimnazija turi naują direktorę

Jungia lietuvius ir ukrainiečius per bendras patirtis

Kaune – strateginės reikšmės Lietuvai objektas

Baigtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno rajone mirusio kūdikio

Kauno rajone automobilis kliudė ir mirtinai sužalojo dviratininkę

Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Kiek kainuoja diktatūra? (video)

Už dyzelį valdžia laikinai plėš mažiau

„Vaikų Velykėlės“ Kaune kvietė pažinti šventinį Velykų laikotarpį

Metalo ir medienos įmonės ieško darbuotojų

Nusikaltimai ir nelaimės

Atvykėliams iš Rusijos ir Baltarusijos – jokių išmokų

Prokurorai nori naikinti Skvernelio neliačiamybę

Kam ką žada žvaigždės?

Teismui perduota Kaune apšaudytų troleibusų byla

VDU Botanikos sodo gyventojai

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 13-19 dienomis

Siūloma įpareigoti degalines įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles

Kad hidraulika veiktų

KTU mokslininkai sukūrė DI modelį lygumų upių būklei vertinti

Apklausa Vokietijoje: elgesys viešumoje šiurkštesnis

Diplominių darbų už pinigus rašytojams gresia bėdos

Investicijos į atsinaujinančią energetiką atsiperka

Kauno rajone tradicinis veteranų slalomas

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno policija informuoja

Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą pažeidus paliaubas

„Mes matėme Viešpatį!“ (Jn 20, 25) Atvelykio sekmadienis

Vengrija

Orbano era baigėsi

Šiauliai „patvarkė” Vilnių (Video)

Vengrijoje rinkimai – išliks Orbanas?

Švedija sulaikė iš Rusijos plaukusį laivą

Prie kontrabandinių cigarečių rastas lavonas dar neatpažintas

Rusija nori kariauti ir žudyti

Prezidentas sveikina šv. Velykų proga

Lietuvos geležinkeliai toliau skaitmeninasi

Premjerė pasveikino stačiatikius ir sentikius Velykų proga

Rusija agresijos per Velykas nenutraukė

KTU parodoje – studento sugrįžimas į tėvo gimtinę 

„Vaikų Velykėlės”

Vilniuje rengiamas „Gyvybės žygis“ Holokausto aukoms atminti

Suomijoje rastas sudužęs dronas ir nesprogusi kovinė galvutė

Kaunas ieško talentų

STT įžvelgė privačių įmonių protegavimą ministerijose

Harris svarsto dalyvauti JAV prezidento rinkimuose

Iranas derasi Pakistane?

Santakos tilto statyba artėja finišo link

Baku viešinti Premjerė mato plačias galimybes

„Žalgiris” laimėjo Belgrade (papildyta)

Apdovanoti iš misijos Kosove grįžę Lietuvos kariai

KTU ekonomistas: pensijoms reikia daugiau mokesčių

2026-04-20

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-20

Kaune šauta į buto langą

2026-04-20

Per masines šaudynes Luizianoje žuvo aštuoni vaikai

2026-04-20

Popiežius prieš Trumpą?

2026-04-19

KTU: naujos kartos specialistų rengimas

2026-04-19

Kiekvienas šeštas gyventojas: reikalai blogėja

2026-04-19

Kauno policija ieško jų

2026-04-19

„Pasilik su mumis!“ (Lk 24, 29) III Velykų sekmadienis

2026-04-19

Leonas XIV ragina laikytis taikos

2026-04-19

Paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

2026-04-18

Seimo komitetas nori uždaryti gimdymo namus

2026-04-18

Atsidarys baseinas Panemunėje

2026-04-18

Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija

2026-04-18

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-18

Integracinis futbolo vaikščiojant turnyras „Draugystės taurė 2026”

2026-04-18
Samoškaitė

Samoškaitė neigia įtarimus apie LSDP šnipinėjimą

2026-04-18

„Žalgiris” skelbia apie bilietus bei dovanas

2026-04-18

„Žalgiris“ laimėjo prieš Paryžių

2026-04-17

Lapėse surengtas tradicinis velykinis kvadrato turnyras

2026-04-17

Sinoptikė: bus giedriau, bet vėsiau

2026-04-17

Nausėda pasirengęs prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atidarymo

2026-04-17

Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“

2026-04-17

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

2026-04-17

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

2026-04-17
Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

2026-04-16

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

2026-04-16

Valdančioji koalicija keisis?

2026-04-16

Estijos prezidentas Kaune

2026-04-16

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

2026-04-16

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos