Ukrainoje tęsiantis Rusijos invazijai, kas dešimtas Lietuvos gyventojas jaučiasi pasirengęs apsisaugoti nuo galimų pavojų, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Besijaučiantys visiškai informuoti ir pasiruošę nurodė 9,9 proc. visų apklaustųjų. Iš dalies informuoti ir pasiruošę jaučiasi 35,8 proc. respondentų.
Tai – daugiausia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai.
Tuo metu 38,5 proc. apklaustųjų nurodė nesijaučiantys pasirengę, nes tam trūksta pinigų ar informacijos, o 15,3 proc. teigė nesantys pasirengę, nes nemato tam poreikio.
Dauguma jų gyvena mažesniuose Lietuvos miestuose ir kaimuose.
Vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą ir sukėlė karą.
Lietuvos pareigūnai kol kas teigia, kad realios karinės grėsmės Lietuvai nėra, tačiau akcentuoja pasiruošimo svarbą visiems galimiems pavojams, tarp jų – ir galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje, Baltarusijoje.
„Nėra taip tragiška“
Civilinės saugos konsultantė Renata Baniulienė sako, jog tai, kad kas dešimtas gyventojas jaučiasi visiškai informuotas ir pasirengęs, nėra blogai.
„Jeigu kas dešimtas, tai tikėtina, kad ne kiekviena šeima tikrai ką nors žino, bet bent jau kas antra šeima – jeigu vienas šeimoj žino, tai ir kitiems ką nors pasakys. Nėra taip tragiška“, – BNS sakė ekspertė.
„Aišku, būtų gerai, kad žinotų kas antras, bet žinant apskritai požiūrį į saugos reikalus, jeigu kas dešimtas gyventojas kažką žino, tai nėra taip beviltiškai blogai“, – pridūrė ji.
Konsultantės teigimu, prieš mėnesį, kai dar Rusija nebuvo pradėjusi karo Ukrainoje, apklausos rezultatai galėjo būti gerokai blogesni – šiuo metu daug žmonių domisi, patys ieško informacijos arba konsultacijų apie tai, ką daryti karo atveju.
Pasak ekspertės, visiškai pasiruošti neįmanoma, todėl jau gerai tai, kad dalis gyventojų jaučiasi pasiruošę nors iš dalies.
„Pilnai pasiruošti yra neįmanoma, tai jeigu nors ką nors žino ir jaučiasi nors kažkiek pasiruošę, jau yra gerai. Yra dar kur tobulėti, bet iš tikrųjų, manau, kad palyginus su tuo mėnesiu atgal, galvojau, kad būtų blogesnis variantas“, – kalbėjo R. Baniulienė.
Daug pinigų pasiruošimui nereikia
Ji tikina, kad pasiruošimui galimoms grėsmėms daug pinigų nereikia, pakanka įvertinti jau turimus daiktus.
„Šiokių tokių atsargų kiekvienas turime spintelėje, šaldytuve – šiek tiek kiekvienas yra pasiruošęs ir šiandien“, – tvirtino civilinės saugos konsultantė.
Ji pabrėžė, kad norint būti pasiruošusiam nereikia pirkti specialios kuprinės, atsargų ar išankstinių bilietų į tolimas valstybes.
„Viskas priklauso nuo požiūrio, žinių, noro. Ta nuomonė, kad reikia daug pinigų pasirengimui, yra klaidinga. Tiesiog reikia susiinventorizuoti tai, ką kiekvienas namuose turime“, – teigė R. Baniulienė.
Konsultantės teigimu, apie galimus pavojus informacijos viešojoje erdvėje nestinga, tačiau apie pasirengimą galėtų būti ir daugiau – padėtų informacija ir viešose vietose, ir per žiniasklaidos priemones, ir nuolatinės pratybos.
„Informacijos turi būti labai daug ir visur (…) Vienam žmogui bus tinkama dalyvauti pratybose, kitas kažką pasiskaitys, trečiam dešimt kartų reikia pakartoti, kol jis susimąstys. Informacijos per daug nebus, tik tiek, kad ji turi būti tiksli“, – pabrėžė ekspertė.
Pasak R. Baniulienės, geriau pasiruošti iš anksto, bent jau apgalvoti galimas strategijas, negu galvoti, kad jokio realaus pavojaus nebus.
———————————————————-
Tikslūs tyrimo rezultatai:
Respondentų klausta, ar Ukrainoje vykstant karui, jaučiatės informuotas (-a) ir pasiruošęs (-usi) apsaugoti save nuo galimų pavojų?
Atsakymai: „Taip, jaučiuosi visiškai informuotas ir pasiruošęs“ – 9,9 proc., „Jaučiuosi iš dalies informuotas ir pasiruošęs“ – 35,8 proc., „Nesijaučiu pasiruošęs, nes tam trūksta pinigų, informacijos ir t. t.“ – 38,5 proc., „Ne, nes nematau poreikio ruoštis“ – 15,3 proc.
Pasirinkti buvo galima tik vieną atsakymą.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko kovo 10–19 dienomis su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.
Iš viso apklausti 1005 pilnamečiai šalies gyventojai 25 miestuose ir 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
Autorius Ramūnas Jakubauskas
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
