Portalas „kaunieciams.lt“ tęsia pokalbius su Kauno bendruomenių atstovais ir jų centrų lyderiais. Apie aktualias problemas, bendruomenių veiklą, santykius su politikais, taip pat apie tai, kaip jos kūrėsi ir kaip sutaria tarpusavyje.
Šįkart į portalo „kaunieciams.lt“ klausimus atsako Panemunės ir Petrašiūnų bendruomenių centrų vadovai: Gediminas Žukauskas ir Ina Kunavičiūtė Mikučionienė.
G. Žukauskas (Panemunė):
Kaip bendruomenės sutaria tarpusavyje?
Visos bendruomenės, ypač priklausančios Kauno Bendruomenių Centrų Asociacijai (KBCA), sutaria puikiai, net galima sakyti, giminiškai. Priešpriešos pajusti neteko.
Ar tiesa, kad jose dominuoja konservatoriai ir jiems prijaučiantieji?
Tai tik mero Visvaldo Matijošaičio šnekos, kaip ir jo nuostata, kad bendruomenėse tik „baliavojama“. Juk jos išdrįsta turėti kitokią nuomonę, negu miesto valdžios nurodyta. Konservatoriai būdami miesto valdžioje palaikė visas bendruomenes, skyrė joms patalpas, skyrė, nors ir nedidelius, projektinius finansavimus. Pastoviai vykdavo bendravimas su meru ir administracija, buvo kartais atsižvelgiama į bendruomenių reikalavimus. Šitas meras atėmė patalpas iš visų bendruomenių. Jų nuomonė dabar ignoruojama. Prieš jas veikiama teisiniais metodais, Net už kryžiukų kreidelėmis piešimą. Mieste veikia virš 50 bendruomenių. Jos jungia įvairaus požiūrio žmones. Yra keletas prijaučiančių partijoms. Bet tokiu labai mažai ir jos mažos. Keletas bendruomenių yra palaikomos „Vieningo Kauno” judėjimo. Jos klesti. Mūsų Panemunės bendruomenėje nepolitikuojama, visi turi savo nuostatas ir visos jos gerbiamos. Pradėjusios viena kryptimi politikuoti bendruomenės paprasčiausiai suyra.
Kaip visa tai įtakoja Jūsų santykius su merija?
Su meru ir administracija nėra jokio bendradarbiavimo, pilnas ignoravimas. Būnant Rasai Šnapštienei vicemere, bendravimas vykdavo, dabar pilnas štilis. Net negaunama atsakymų į paklausimus.
Ar tai reiškia, kad nepalaikysite mero, jei jis balotiruosis trečiai kadencijai arba jo įpėdinio iš „Vieningo Kauno“, jei toks atsirastų.
Kauno meras yra verslininkas, tokį išrinko miestiečiai, jo valdymo stilius diktatoriškas , vienintelis tikslas pelnas. Tai galima pateisinti tik vadovaujant praeito amžiaus modelio UAB-ui. Jeigu miestiečiams tinka toks vadovavimas, demokratija leidžia balsuoti už jį. Nemanau, kad bendruomenėms tinka toks valdymo stilius kai nesiskaitoma su jų nuomone, veikiama prieš jų nuomonę, kada naikinamos geriamo vandens vandenvietės, privatizuojant ir parceliuojant jų žemes, tiesiamos gatvės per jų gyvenimus, atimamos patalpos, kuriose jos vykdė veiklas ir pan. Alternatyvą mes matome, bet prieš didžiules lėšas, (savivaldos ir koncerno) metamas propagandai dabar ir bus metamos per rinkimus, kol kas jiems laimėti beviltiška.
Kaip ir kada kūrėsi jūsų vadovaujama bendruomenė? Aleksotiškiai mūsų portalui teigė ėmę pavyzdį iš Petrašiūnų ir Lampėdžių. O jūs?
Mūsų bendruomenė įsikūrė 2000 metais, įteisino savo statusą 2003 metais. Kūrėmės patys, savo supratimu ir nuostatomis. Su kitomis bendruomenėmis pradėjome bendrauti jau po įsikūrimo.
Pritariate Aleksoto bendruomenės vadų išsakytai minčiai, kad bendruomeniškiausi yra pensininkai, o jaunimui trūksta laiko?
Bendruomenėse išties aktyviausi senjorai, jaunimas dalyvauja, bet jie privalo išlaikyti šeimas, intensyviai dirba savo veiklose. Anksčiau jaunimo buvo gausu, nes matė motyvaciją įtakoti į miesto vystymo procesus. Dabar matydami miesto valdžios požiūrį, nemato tikslo dirbti Kauno labui. Veiklą vysto tik savo bendruomenės žmonių poreikiams. Tuo tikslas, silpninti miesto vietos bendruomenes, pasiektas. Anksčiau gruodyje Rotušėje vykdavo Padėkos diena miesto bendruomenėms. Miesto bendruomenės sueidavo su savo vėliavomis, savo veikla iliustruojančiais stendais, būdavo pagerbiamos geriausios miesto bendruomenės, miesto valdžios atstovai padėkodavo už darbą, vykdavo aukšto lygio profesionalios muzikos koncertai, prie arbatos puodelio pabendraudavome, susipažindavome su naujais kolektyvais. Matytumėte, kaip šviesdavo tų žmonių akys. Jie būdavo reikšmingi. Dabar beliko tik mokesčių mokėtojai į miesto iždą.
I. Kunavičiūtė – Mikučionienė (Petrašiūnai):
Taigi, kaip Jūsų požiūriu sutaria bendruomenės tarpusavyje, kiek bendrauja?
Tarpusavyje gerai – draugaujame, bendraujame. Šitiems dalykams mano nuomone, politika ir meras mažiausiai įtakos turi. Kitas klausimas kiek vyksta realus bendradarbiavimas. Kiek matau, mažai. Bet nevertinu to neigiamai, nes vis tik bendruomenės veikia teritoriniu pagrindu, patys žmonės nėra labai suinteresuoti vykti į kaimyninį rajoną – i renginį ar veiklą. Jei jau važiuoja, tada „į Centrą“ ar didesnius kultūrinius centrus – pvz., „Girstutį“. Labai mažai kas važiuos iš Lampėdžių į Petrašiūnus, ar iš Šančių į Palemoną, jei renginys, tarkime, vyks mokyklos salėje. Tai asocijuojasi su mėgėjiškumu, neprofesionalumu. Kartais nenorą vykti į kaimyninę bendruomenę gali įtakoti nepatogus susisiekimas (pvz., Petrašiūnai – Panemunė), o kartais tiesiog noras gauti paslaugas arčiau namų.
Kiek tiesos mero aplinkos teiginyje, kad bendruomenėse dominuoja konservatoriai ir jiems prijaučiantieji? Gal todėl dalis bendruomenių jaučia tam tikrą mero aroganciją ir sako, kad santykiai sus savivaldybe visai ne kokie?
Labai daugiasluoksnis klausimas. Matyt reikėtų paties mero klausti kodėl jis yra nutraukęs santykius su bendruomenėmis. O šiaip galima skaičiuoti, keli iš bendruomenių centrų pirmininkų yra TS-LKD nariai. Gal 3 ar 4 iš 25. Čia tik dabartinio mero požiūris toks buvo, kai pradėjo vadovauti. Dar vienas dalykas yra bendruomenės centro priklausymas Kauno bendruomenių centrų asociacijai. Meras matyt nejaučia simpatijos KBCA pirmininkui, tai ir bendruomenės centro priklausomybė asociacijai vertinama neigiamai. Dar svarbus aspektas yra tas, kad buvęs meras (Andrius Kupčinskas, – red. past.) globojo bendruomenes ir kiek matė prasmės, tiek skyrė dėmesio. Ar centro vadovas iš jo partijos, ar ne iš jo. Tai irgi turi įtakos dabartinio mero požiūriui į bendruomenes.
O kaip su tais politikais, kurie Jūsų teritorijoje vienmandatininkais patenka į Seimą? Kiek yra bendravimo ir dėmesio bendruomenės reikalams? Ar suaktyvėjama tik prieš rinkimus?
Jei kalbėsime apie Petrašiūnuose rinktą Seimo narį Kazį Starkevičių, tai nepasakyčiau, kad matome tik prieš rinkimus. Lankosi ir renginiuose, ir finansiškai juos paremia. Kvietėme į kaimynų dienas – atvyko. Tvarkėme skverelį neseniai – prisidėjo. Anksčiau buvo Gediminas Vasiliauskas, tai iš jo tokios paramos nesulaukdavome, nors į renginius irgi atvykdavo. Ko nelabai sulaukiame iš parlamentarų, tai bendruomenei aktualios teisinės pagalbos santykiuose su savivaldybe arba nacionalinių teisės aktų pataisymų lygmenyje. Šiaip, dabartinio Seimo nario dėmesiu nesiskundžiame, tačiau rimtesnės pagalbos, formuojant bendruomenių plėtrą, norėtųsi daug daugiau.
Tomas Čyvas
