Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pasveikino Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo šimtmečio minėjimo Kaune dalyvius.
Šalies vadovas sveikinimo tekste pabrėžė, kad Popiežiaus Pijaus XI 1926 m. paskelbta apaštališkoji konstitucija žymėjo istorinį lūžį, kuris užbaigė tarptautinį atkurtos Lietuvos valstybės pripažinimą. Iš pagrindų pertvarkius bažnytinį gyvenimą Lietuvoje, nutraukus ryšius su kitų šalių bažnytinėmis struktūromis ir Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje tapus savarankišku vienetu, buvo realizuota dar Vytauto Didžiojo puoselėta vizija.
„Pripažinęs išskirtinį lietuvių tautos pamaldumą, taip uoliai ir ilgai išlaikytą įvairiose negandose, bei jos teisę kurti nepriklausomos valstybės gerovę, Jo Šventenybė Popiežius mūsų šalyje įžiebė dar ryškesnę tikėjimo liepsną. Liepsną, kuri neužgeso net tamsiausiais okupacijų, bažnyčių uždarymo ir tikinčiųjų niekinimo, masinių žudynių ir trėmimų metais“, – rašoma Prezidento sveikinime.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos tikintieji ilgus metus su malda lūpose kovojo su nusikalstamu, ateistiniu sovietiniu režimu, pogrindyje leido „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“ ir,puoselėdami tikėjimo laisvės siekį, prisidėjo prie bendro šalies išsivadavimo.Jų pastangas vainikavo Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1993 metais.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kadLietuvos bažnytinės provincijos įsteigimas prisidėjo prie Kauno, kaip stipraus bažnytinio centro, iškilimo. Tokiu būdu krikščionybė skatino ir tautinės kultūros, ir valstybingumo raidą.
Prisiminęs neįkainojamą Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio diplomatinį ir organizacinį indėlį, braižant naująsias Lietuvos vyskupijų ribas ir derinant jas su Šventuoju Sostu, Prezidentas pakvietė ir toliau sekti jo pavyzdžiu bei gerais darbais stiprinti lietuvių tautos krikščioniškąsias dorybes ir visos Lietuvos valstybės gerovę.
2027 m. Lietuvoje paskelbti proginiais Palaimintojo Jurgio Matulaičio, taip pat Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato metais.
