Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia matanti klaidų, valdant neteisėtų migrantų krizę, žada atnaujinti krizių valdymo modelį.
Taip ji kalbėjo po penktadienį vykusio susitikimo su savivaldybių, kurios apgyvendino šalies sieną kirtusius migrantus, merais.
„Pradžioje galbūt ir turėjome kažkokių nesusipratimų, neaiškumo, neapibrėžtumo, bet mums tikrai pavyko rasti sprendimus. (…) Šiuo metu yra paruoštas krizių valdymo koncepcijos modelis, pavasario sesijos metu turėtumėme ateiti su konkrečiais įstatymų projektais, kurie mums leis įtvirtinti ir suformuoti visiškai naują krizių valdymo modelį, kuris leis žymiai lanksčiau ir geriau reaguoti į esamus iššūkius“, – spaudos konferencijoje teigė A. Bilotaitė.
Ji teigė iš merų išgirdusi pastabų, jog sprendžiant krizę trūko lankstumo, gebėjimo greičiau reaguoti, nepaisant to, jog galimai migrantų krizei buvo ruošiamasi.
„Tu pamokų yra ne viena. Buvo ne vieni stalo mokymai, pratybos, bet, deja, gyvenimas parodė, kad realybėje situacija yra kitokia. Gyvenimas yra gyvenimas. Kai yra realybė, reikia tvarkytis čia ir dabar“, – dėstė ministrė.
Kaip BNS informavo Vidaus reikalų ministerija, centrinė valdžia yra apmokėjusi visas savivaldybių pateiktas sąskaitas dėl patirtų išlaidų, padedant spręsti migrantų krizę. Jos siekia beveik 823 tūkst. eurų.
Ministerija pabrėžė, kad jei savivaldybės pateiks daugiau sąskaitų, jos taip pat bus apmokėtos.
Pasigedo aktyvesnio bendravimo, aiškesnės komunikacijos
Ministrės teigimu, į migrantų krizės valdymą įsitraukė iš viso 12 savivaldybių. Viena pirmųjų – Lazdijų rajono vietos valdžia.
Po susitikimo su A. Bilotaite, šios savivaldybės merė Ausma Miškinienė teigė išsakiusi pastabas dėl
„Mes buvome pirmieji, kurie apgyvendino nelegalius migrantus, buvome pirmieji, kurie kėlė klausimus ir laukė sprendimų. (…) Ko trūko? Aiškaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, komunikacijos, kuo greitesnių atsakymų“, – kalbėjo merė.
„Mes turėjome aiškiai atsakyti žmonėms, ar dėl krizės kentės jų lėšos, ar bus kompensuotos lėšos. Į šį klausimą atsakymą gavome vėlai“, – dėstė ji.
Dėl aiškesnės komunikacijos su bendruomenėmis kritiką išsakė ir Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.
„Komunikacija su bendruomenėmis reikalinga operatyvi. Mes irgi to mokomės, ir, žinoma, aukštesniame lygmenyje reikėtų to išmokti“, – kalbėjo jis.
Meras taip pat teigė, jog centrinė valdžia turėtų iš anksto būti pasiruošusi suteikti finansavimą už prisiimamas papildomas atsakomybes.
„Tikiuosi, kad toms savivaldybėms, kurios prisiima naštą, bus sukurta ir bonusų sistema“, – sakė meras.
Savo ruožtu ministrė A. Bilotaitė žadėjo atsižvelgti į išsakytas pastabas. Ypač kalbant apie bendravimą su bendruomenėmis.
„Tikrai labai svarbus yra bendravimas, tiesus pasakymas bendruomenėmis, kas vyksta. Krizių metu tam pritrūksta laiko, bet šią pamoką mes išmokome“, – sakė ji.
Kaip nurodo VRM, savivaldybių suteiktose patalpose buvo apgyvendinti 684 migrantai: Ignalinos rajone – 186 asmenys, Šalčininkų rajone – 30 asmenų, Varėnos rajone – 149 asmenys, Alytaus rajone – 167 asmenys, Alytaus mieste – 71 asmuo, Lazdijų rajone – 81 asmuo.
Priėmusios migrantus savivaldybės turėjo ne tik skirti patalpas, bet taip pat užtikrinti maitinimą, pasirūpinti medicinine pagalba.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija. Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.
Autorius Augustas Stankevičius
