2021 09 29
Molėtų rajone, gamtos apsuptyje ūkininkaujantys Inga ir Kęstutis Samušiai jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be škudžių ūkio – avių, kurios maitina šeimą. Šios veislės avių vilnos veltiniai dirbiniai, kuriami pačių ūkininkų, atnešė Samušiams sėkmę.
Šeimos ūkyje Paliesio kaime ir vilnos veltinių dirbtuvėse Utenoje apsilankiusiam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui buvo pristatyta kasdienė šeimos veikla ūkyje ir vilnos gaminių, iškeliaujančių į įvairiausias pasaulio šalis, vėlimo procesas.
Kitoks požiūris į ūkininkavimą lėmė sėkmę
Šiuo metu Samušių šeimos ūkyje ganosi daugiau kaip du šimtai škudžių – senos lietuviškos veislės avių: nereiklių, atsparių, vislių ir nesudėtingai auginamų. Šios veislės avių vilna puikiai tinka vėlimui, o mėsa – liesa, neturi lajaus kvapo, tad, pasak K. Samušio, škudės yra nepakeičiami ūkiniai gyvūnai.
Šios veislės avys ūkininkų širdis mūsų šalyje užkariauja pamažu. Anksčiau jų buvo išties nedaug, o šiuo metu jas laiko 216 ūkininkų įvairiuose šalies kampeliuose. Iš viso 220 bandų ganosi daugiau kaip 3 tūkst. škudžių. Lietuvos škudžių avių augintojus vienija asociacija, kuri siekia išsaugoti šios avių veislės populiaciją, ją gausinti bei suburti kuo didesnį bendraminčių ratą. Jai vadovauja K. Samušis.
„Kai pradėjome veiklą, Lietuvoje šių avių buvo vos kelios dešimtys. Dabar jų priskaičiuojama daugiau kaip 3 tūkstančiai. Tikimės, jog netolimoje ateityje bus pasiektas teisingumas ir škudžių avių veislė Lietuvoje bus pagaliau pripažinta lietuviška veisle”, – teigia Kęstutis.
Europoje ir visame pasaulyje žinoma škudžių veislė nėra pripažinta Lietuvoje, nes mokslininkai neįrodė, kad škudės būtų kilusios iš Lietuvos, dėl to ši veislė ir nėra įtraukta į Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių sąrašą bei Lietuvos tautinio paveldo produktų registrą.
Pasak ministro, ūkinių gyvūnų genofondo išsaugojimo kriterijus planuojama aptarti artimiausiu metu.
Samušių vilnos veltinių dirbtuvės
Pradėdami ūkininkauti, Samušiai nemanė, kad ateityje gyvens iš avių, tačiau škudės pačios padiktavo sėkmės receptą. Avių vilnos realizavimas šiandien ūkininkams nekelia galvos skausmo – jie patys kerpa škudes ir velia iš jų vilnos veltinio avalynę, namelius katėms ir veltinio kilimėlius.
Veltas guolis (Samušių nuotrauka)
Samušių veltos šlepetės ir veltiniai augintiniams iškeliauja į įvairias pasaulio šalis – Jungtines Amerikos valstijas, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Australiją. Jų internetinėse platformose gali įsigyti ir Lietuvos gyventojai, neabejingi natūralumui, švelnumui ir šilumai.
Velti I. Samušienė išmoko pati, pradėjo nuo šlepečių, kurios turėjo tokią paklausą, kad prie žmonos prisijungė ir vyras. Šiandien jiedu ne tik velia tikrus meno dirbinius, bet ir organizuoja veltinio vėlimo kursus bei šio amato moko kitus.
„Besidominčių veltinio vėlimu yra tikrai daug, panašu, kad tai yra šiuo metu populiarus amatas. Man ir mano žmonai mokyti velti vilną teko ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse – Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Kroatijoje, Italijoje, Islandijoje“, – teigia K. Samušis.
Lietuvoje, anot jo, yra tikrai nemažai puikių veltinio amatininkų, kurie valgo iš to duoną. „Netgi galime pastebėti, kad Lietuvos veltinio amatininkai lyderiauja prekiaudami įvairiose tarptautinėse internetinėse platformose, pavyzdžiui, ETSY, AMAZON“.
„Džiaugiuosi matydamas, kaip verslas gali išeiti į pasaulines rinkas. Tai, matyt, geriausia sėkmės istorija, kai gali gyventi kaime oriai ir realizuoti kūrybiškumą. Tai netikėta, maloni pažintis“, – teigia žemės ūkio ministras.
