Projekto „Mokysiu“ tinklalaidžių seriją tęsiame nuotaikinga tema apie būsimų mokytojų studentišką gyvenimą. Dvi pedagogiką studijuojančios merginos sutiko pasidalinti mintimis, kuo išsiskiria mokytojų studentiškas gyvenimas, ko mokosi universitete, ką veikia po paskaitų ir kaip visur suspėja? Apie būsimų mokytojų laisvalaikį, hobius bei laiko planavimą kalbėjosi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos II kurso studentė Saulė Balsytė ir Vilniaus universiteto Vaikystės pedagogikos 2 kurso studente Martyna Vilutytė.
Kodėl pasirinkote tapti mokytojomis?
VU Vaikystės pedagogiką studijuojanti Martyna Vilutytė pasakojo, jog dar devintoje klasėje, kai reikėjo rinktis kryptis ir dalykus būsimiems egzaminams, ji svarstė apie profesiją, kuri apimtų viską, kas jai patinka.
„Ieškojau dalyko, kursi apimtų viską, kas man patinka, daug sričių ir tuo metu pagalvojau, kad geriausiai tai atitinka pedagogikos studijos“, – pasakojo M. Vilutytė.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos studentė Saulė Balsytė prisiminė, jog apie pedagogiką pradėjo svajoti po pabandymo vesti pamoką.
„Aš irgi esu tas žmogus, kuriam viskas sekasi ir viskas patinka. Tačiau muzika traukė labiausiai ir jau nuo trejų metų, kai tėtis nupirko mažą sintezatorių, aš supratau, kad norėsiu sieti savo gyvenimą su muzika. Galvojau apie atlikimą, galvojau apie filologiją, bet tada, dešimtoje klasėje, muzikos mokytoja man leido pravesti muzikos pamoką ir man tai labai patiko. Tada suvokiau, kad į pedagogiką sutelpa visos sritys, tai man patinka ir sekasi“, – pasakoja S. Balsytė.
Ko tikėjotės iš pedagogikos studijų?
Martyna pasakojo universitete tikėjusi pamatyti šiuolaikišką požiūrį į pedagogiką ir džiaugiasi, jį ten atradusi. Saulė tuo tarpu kėlė didelius lūkesčius pedagogikos studijoms ir buvo susikūrusi vaizdinį, kokios jos turėtų būti.
„Aš esu toks žmogus, kad daug tikiuosi iš visų. Turiu tokį pedagogišką, reiklų požiūrį. Tačiau nesitikėjau, kad aš visiškai nejausiu konkurencijos, mes esam kaip komanda, vieni kitiems labai padedam, bendraujam, mokom. Džiaugiamės maloniais dėstytojais, su kuriais galime gerti kavą, arbatą, bendrauti apie gyvenimą. Labai džiaugiuosi dėstytojais, kurie šiuolaikiški, rūpestingi, šiltai bendrauja. Tai patvirtina tiesą apie posakį, jog mokytojas niekad nesensta, nes mokosi kartu su vaikais“, – mintimis dalinosi S. Balsytė.
Kaip pavyksta suderinti mokslą ir laisvalaikį?
Saulė papasakojo kruopščiai planuojanti savo dienos laiką, kiekvieną dieną pasidaranti darbų sąrašą ir jo besilaikanti.
„Esu studentų parlamento narė, studentų atstovybės iniciatyvinės grupės narė, taip pat dainuoju chore „Ave vita“, priklausau Lietuvos jaunimo dienų šlovinimo chorui ir muzikos pedagogų chorui, esu pirmakursių mentorė. Įsitraukus į daug po pamokinių veiklų, labai svarbu studijų darbų nenukelti paskutinei nakčiai. Tiesiog reikia skirti ryte 10 minučių viskam susiplanuoti ir tada pavyksta visur suspėti. Labai tikiuosi, kad ir pradėjusi dirbti mokytoja savo hobių neapleisiu, matau daug gerų pavyzdžių, kaip mokytojomis dirbančios kolegės lanko choro repeticijas ir tai puikiai suderina su darbu“, – savo patirtimi dalinosi S. Balsytė.
Tuo tarpu Martyna pasakojo, jog rytais darbų sąrašų nedaranti, labiau save vadina „organizuoto chaoso“ atstove.
„Esu meniškos sielos žmogus, mėgstu kūrybines veiklas, šiais metasi buvau pirmakursių kuratorė universitete, organizavau universiteto dienas, buvau išrinkta atstovybės pirmininke, dirbu korepetitore ir įsitraukiu dar į daug kitų veiklų. Mane gelbėja kalendorius, kuriame viską susižymiu. Tačiau esu tokios nuomonės, kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai. Sulaukiu daug patarimų tiek iš buvusių mokytojų, tiek iš dėstytojų, visuomet į juos galima kreiptis su klausimais, tai labai šilta ir atvira bendruomenė“, – kalbėjo M. Vilutytė.
Kodėl būti mokytoju?
Pašnekovės paklaustos, ką patartų jauniems žmonėms svarstantiems tapti mokytojais, tačiau gal kiek abejojantiems, patarė nebijoti siekti savo svajonių ir eiti savo keliu.
„Mokytojo specialybė – didžiulė dovana. Tai kaip mokėjimas save dovanoti kitiems. Nes tai ką tu duodi, tu gauni trigubai“, – reziumavo S. Balsytė.
Martyna teigė galinti tik pritarti kolegės mintims, rekomendavo nepabijoti priimti šį iššūkį ir stoti į pedagogiką, nes būti mokytoju yra tikrai dovana į kurią suplaukia daug kitų sričių ir yra ypatingai daug galimybių save realizuoti.
Daugiau apie mokytojo profesiją, pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ paskyroje „Mokysiu“ arba „YouTube“ platformoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje.
Kodėl pasirinkote tapti mokytojomis?
VU Vaikystės pedagogiką studijuojanti Martyna Vilutytė pasakojo, jog dar devintoje klasėje, kai reikėjo rinktis kryptis ir dalykus būsimiems egzaminams, ji svarstė apie profesiją, kuri apimtų viską, kas jai patinka.
„Ieškojau dalyko, kursi apimtų viską, kas man patinka, daug sričių ir tuo metu pagalvojau, kad geriausiai tai atitinka pedagogikos studijos“, – pasakojo M. Vilutytė.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos studentė Saulė Balsytė prisiminė, jog apie pedagogiką pradėjo svajoti po pabandymo vesti pamoką.
„Aš irgi esu tas žmogus, kuriam viskas sekasi ir viskas patinka. Tačiau muzika traukė labiausiai ir jau nuo trejų metų, kai tėtis nupirko mažą sintezatorių, aš supratau, kad norėsiu sieti savo gyvenimą su muzika. Galvojau apie atlikimą, galvojau apie filologiją, bet tada, dešimtoje klasėje, muzikos mokytoja man leido pravesti muzikos pamoką ir man tai labai patiko. Tada suvokiau, kad į pedagogiką sutelpa visos sritys, tai man patinka ir sekasi“, – pasakoja S. Balsytė.
Ko tikėjotės iš pedagogikos studijų?
Martyna pasakojo universitete tikėjusi pamatyti šiuolaikišką požiūrį į pedagogiką ir džiaugiasi, jį ten atradusi. Saulė tuo tarpu kėlė didelius lūkesčius pedagogikos studijoms ir buvo susikūrusi vaizdinį, kokios jos turėtų būti.
„Aš esu toks žmogus, kad daug tikiuosi iš visų. Turiu tokį pedagogišką, reiklų požiūrį. Tačiau nesitikėjau, kad aš visiškai nejausiu konkurencijos, mes esam kaip komanda, vieni kitiems labai padedam, bendraujam, mokom. Džiaugiamės maloniais dėstytojais, su kuriais galime gerti kavą, arbatą, bendrauti apie gyvenimą. Labai džiaugiuosi dėstytojais, kurie šiuolaikiški, rūpestingi, šiltai bendrauja. Tai patvirtina tiesą apie posakį, jog mokytojas niekad nesensta, nes mokosi kartu su vaikais“, – mintimis dalinosi S. Balsytė.
Kaip pavyksta suderinti mokslą ir laisvalaikį?
Saulė papasakojo kruopščiai planuojanti savo dienos laiką, kiekvieną dieną pasidaranti darbų sąrašą ir jo besilaikanti.
„Esu studentų parlamento narė, studentų atstovybės iniciatyvinės grupės narė, taip pat dainuoju chore „Ave vita“, priklausau Lietuvos jaunimo dienų šlovinimo chorui ir muzikos pedagogų chorui, esu pirmakursių mentorė. Įsitraukus į daug po pamokinių veiklų, labai svarbu studijų darbų nenukelti paskutinei nakčiai. Tiesiog reikia skirti ryte 10 minučių viskam susiplanuoti ir tada pavyksta visur suspėti. Labai tikiuosi, kad ir pradėjusi dirbti mokytoja savo hobių neapleisiu, matau daug gerų pavyzdžių, kaip mokytojomis dirbančios kolegės lanko choro repeticijas ir tai puikiai suderina su darbu“, – savo patirtimi dalinosi S. Balsytė.
Tuo tarpu Martyna pasakojo, jog rytais darbų sąrašų nedaranti, labiau save vadina „organizuoto chaoso“ atstove.
„Esu meniškos sielos žmogus, mėgstu kūrybines veiklas, šiais metasi buvau pirmakursių kuratorė universitete, organizavau universiteto dienas, buvau išrinkta atstovybės pirmininke, dirbu korepetitore ir įsitraukiu dar į daug kitų veiklų. Mane gelbėja kalendorius, kuriame viską susižymiu. Tačiau esu tokios nuomonės, kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai. Sulaukiu daug patarimų tiek iš buvusių mokytojų, tiek iš dėstytojų, visuomet į juos galima kreiptis su klausimais, tai labai šilta ir atvira bendruomenė“, – kalbėjo M. Vilutytė.
Kodėl būti mokytoju?
Pašnekovės paklaustos, ką patartų jauniems žmonėms svarstantiems tapti mokytojais, tačiau gal kiek abejojantiems, patarė nebijoti siekti savo svajonių ir eiti savo keliu.
„Mokytojo specialybė – didžiulė dovana. Tai kaip mokėjimas save dovanoti kitiems. Nes tai ką tu duodi, tu gauni trigubai“, – reziumavo S. Balsytė.
Martyna teigė galinti tik pritarti kolegės mintims, rekomendavo nepabijoti priimti šį iššūkį ir stoti į pedagogiką, nes būti mokytoju yra tikrai dovana į kurią suplaukia daug kitų sričių ir yra ypatingai daug galimybių save realizuoti.
Daugiau apie mokytojo profesiją, pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ paskyroje „Mokysiu“ arba „YouTube“ platformoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
