2021 07 05
Pensijų indeksavimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį vyktų spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas. Taip pat siūloma keisti bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarką. Siūlomi pokyčiai didžiausią teigiamą poveikį turėtų daugiau įmokų sumokėjusiems asmenims ir mažiausias pensijas gaunantiems pensijų gavėjams. Nauja indeksavimo sistema leistų žymiai sparčiau sumažinti pagyvenusių žmonių skurdą.
„Nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, o kartu siūlomi pensijos apskaičiavimo pakeitimai leis pensijas padidinti ir tiems, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir gauna mažiausias pensijas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Perteklines „Sodros“ lėšas – pensijoms didinti
Papildomam pensijų didinimui siūloma skirti perteklines „Sodros“ biudžeto lėšas. Pagal ministerijos parengtą siūlymą, nuo 2022 m. siūloma papildomai didinti pensijų apskaitos vieneto vertę. Papildomai padidinus apskaitos vieneto vertę, individualioji pensijos dalis 2022 m. vietoj 7,93 proc. galėtų didėti 12,15 proc. Tai reikštų, kad nekaupiame didesnio „Sodros“ rezervo, bet lėšas nukreipiame pensininkų gyvenimui gerinti (apie 70 mln. 2022 m., o 2024 m. – jau maždaug 140 mln. eurų).
Siūlymas didinti mažiausias pensijas
Norėdama labiau padidinti mažiausias pensijas, ministerija taip pat siūlo keisti bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarką. Šiuo metu viso dydžio bendrąją pensijos dalį (t. y. viso dydžio bazinę pensiją) gauna tie pensijų gavėjai, kurie yra įgiję būtinąjį stažą. Turintys minimalų stažą, bet neturintys būtinojo stažo pensijų gavėjai gauna įgytam stažui proporcingai mažesnę bendrosios pensijos dalį. Siūloma nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį, t. y. tokie pensijų gavėjai gautų viso dydžio bazinę pensiją. Tie, kurių stažas yra didesnis, ir toliau gautų didesnę bendrąją pensijos dalį. Preliminariai vertinama, kad šiam siūlymui įgyvendinti reikėtų papildomai šalia bazinės pensijos didinimo skirti apie 67 mln. Eurų.
Siūlomi pokyčiai turėtų dvejopą poveikį: bendroji pensijos dalis labiau atitiktų savo paskirtį, nes būtų einama didesnio universalumo link, o individualioji pensijos dalis įgytų daugiau svorio, nes dėl papildomai didinamos apskaitos vieneto vertės, sumokamos pensijų draudimo įmokos įgytų didesnę vertę pensijose.
Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija didėtų:
2022 m. nuo 447,56 eurų iki 461,9 eurų (14,34 eurų), 2024 m. nuo 511,30 eurų iki 534,1 eurų (22,8 eurų).
Siūlomi pakeitimai (kartu su vienišo asmens išmoka) jau 2022 metais leistų pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygį sumažinti nuo beveik 29 procentų iki 24,5 procento, o 2024 metais – net iki 22,5 procento. Reikšmingai – beveik 4 procentiniais punktais – mažėtų ir skurdo gylis.
