2021 06 21
Pirmadienį vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė dalyvaus Valstybės gynybos tarybos posėdyje, jo vienas pagrindinių klausimų – tai išorės sienos stiprinimas ir pareigūnų aprūpinimas. „Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai turi būti aprūpinti modernia ginkluote, atitinkančia Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) standartus. Lietuva jau 17 metų priklauso NATO ir skiria 2 procentus bendrojo vidaus produkto nacionaliniam saugumui, bet neaprūpina savo sienos apsaugos pareigūnų šiuolaikine ginkluote, todėl šią situaciją reikia keisti nedelsiant. Sutarėme su Krašto apsaugos ministerija, kad ieškosime techninių ir teisinių sprendimų“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė. Anot ministrės, pasieniečių ginkluotė yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, šiuo metu VSAT pareigūnai ginkluoti tik pistoletais ir 1958–1992 metų sovietiniais Kalašnikovo automatais. Atsižvelgiant į tai, artimiausiu metu ketinama inicijuoti pokyčius ir pasitelkti finansavimą gynybai, nes tokį finansavimą šiuo metu gauna tik kariuomenė.
VSAT pagal patvirtintą aprūpinimo standartą reikia 8 500 tūkst. eurų, kad ji būtų aprūpinta NATO standartus atitinkančia ginkluote.
Pastarosiomis savaitėmis penkis kartus, palyginti su 2020 ir 2019 metais, išaugus neteisėtų migrantų srautams, pasieniečiai pirmieji susiduria su išorinėmis grėsmėmis, saugodami Lietuvos, vadinasi, taip pat ir Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Artimiausiu metu į Lietuvą turėtų atvykti Europos sienų ir pakrančių apsaugos (FRONTEX ) agentūros pareigūnai, kurie kartu su Lietuvos pasieniečiais dirbs Lietuvos pasienyje.
„Privalome ne tik mažinti mūsų valstybės, kuri yra kaip tranzitinis migracijos kelias, patrauklumą, bet ir greitinti readmisijos procedūras. Užkirtę galimybę neteisėtiems migrantams pasiekti savo galutinį kelionės tikslą per Lietuvą, ištransliuosime aiškią žinią – migruoti per Lietuvą netikslinga“, – teigia A. Bilotaitė. Šiuo atveju būtinas Lietuvos ir kitų ES valstybių tarpinstitucinis bendradarbiavimas, siekiant supaprastinti teisines procedūras ir pagreitinti neteisėtų migrantų grąžinimą į gimtąsias šalis.
Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė patikslintam 2021 metų biudžetui ir numatė Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 15 mln. 910 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių lėšų numatyta sienos su Baltarusija apsaugai, iš jų stebėjimo sistemoms įrengti – 11, 5 mln. eurų.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti beveik 400 neteisėtų migrantų, nuo birželio 1 iki 16 d. – 204, tai daugiausiai Irako piliečiai
Šiuo metu 61 procentai ES išorės sienos, t. y. Lietuvos dalis, stebima naujoviškomis sienos stebėjimo technologijomis: 100 procentų – jūros sienos (119,65 km), 100 procentų – išorės sienos su Rusijos Federacija, 38,62 procento – išorės sienos su Baltarusijos Respublika. 2014– 2020 metais sistemoms įrengti ir atnaujinti buvo skirta 47,84 mln. eurų, iš jų: 32,3 procento – ES lėšų, 67,7 procento – Lietuvos biudžeto lėšų. Lietuva su Baltarusija turi 678,8 km ilgio sieną. Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1 763 km, iš jų ES išorės siena su Rusija, Baltarusija ir siena jūra sudaro 1 070 km.
