2021 05 13
Šiandien Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva surengta apskritojo stalo diskusija „Stiprūs vadovai – valstybės tarnybos veidas.“ Kokie vadovai turėtų valdyti įvairaus lygio viešojo sektoriaus organizacijas, ar jie privalo būtų tik lyderiai, ar ir talentai, o gal modernūs ir turėti ateities vizijos strateginių įgūdžių? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo diskusijos dalyviai.
„18-oji LR Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą – pertvarkyti sustabarėjusią valstybės tarnybos sistemą padarant ją profesionalią, lanksčią ir patrauklią visiems. Tai didelis iššūkis mums visiems, ypač Vidaus reikalų ministerijai, todėl puikiai suvokiame mums tenkančią atsakomybę. Palaikau valstybės tarnybos pertvarką, o suplanuotus pokyčius pradėsime nuo vadovų, kurie yra valstybės tarnybos veidas ir kurie kuria visuomenės pasitikėjimu grįstą viešojo valdymo kultūrą“, – pabrėžia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot vidaus reikalų ministrės, valstybės tarnyba yra subrendusi esminei pertvarkai, kuri atlieptų skaitmeninio amžiaus iššūkius ir technologijų pažanga grįstus šalies gyventojų, visuomenės ir valstybės lūkesčius – būti profesionalia, modernia, lanksčia ir depolitizuota žmogiškųjų išteklių valdymo organizacija. Vienas iš diskusijos dalyvių, AB „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, atkreipė dėmesį, į tai, kad keičiantis viešajam sektoriui būtina pritraukti talentingų ir kūrybingų žmonių tam, kad valstybės tarnyba galėtų konkuruoti su privačiu sektoriumi. Tuo metu Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pažymėjo, kad vienas svarbiausių uždavinių – tai vadovų lygmens valstybės tarnyboje depolitizavimas. Taip pat būtina užtikrinti ir tai, kad žmonės galėtų laviruoti tarp privataus ir viešojo sektoriaus bei turėtų galimybę įsidarbinti skirtingose įmonėse ar institucijose. Anot Remigijaus Civinsko, viešojo valdymo kompetencijų tinklo eksperto, viena labiausiai akcentuotinų problemų valstybės tarnyboje – tai aukšto lygio vadovo išlaikymas. Anot jo, yra ne vienas atvejis, kai aukštas pareigas užimantys valstybės tarnautojai palieka tarnybą dėl įvairių politinių ar konfliktinių priežasčių.
Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. atlikto tyrimo duomenimis, net 68 proc. visų ministerijų darbuotojų teigia, kad yra patenkinti savo darbu, o per paskutinius trejus metus pasitenkinimas darbo užmokesčiu išaugo net 16 proc. punktų. Tačiau pastarasis rodiklis vis dar išlieka vienas prasčiausiai vertinamų darbo aspektų. Be to tyrimas parodė, kad ministerijų darbuotojai mažiausiai patenkinti yra darbo užmokesčiu (43 proc.), kvalifikacijos tobulinimu (47 proc.), ir galimybe daryti karjerą (34 proc.). Net penktadalis (19 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad per paskutinius 6 mėn. neturėjo pokalbio apie asmeninę pažangą su vadovais. Atliktame ministerijų darbuotojų pasitenkinimo darbu tyrime buvo apklausti 14 ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos 1710 darbuotojų. Tyrimas parodė, kad ministerijų darbuotojai labiausiai patenkinti tarpusavio santykiais su kolegomis (net 80 proc.) ir tiesioginiais vadovais (75 proc.) bei darbo turiniu, pavyzdžiui, – užduočių įvairove (71 proc.).
2020 metais vidutinis pretendentų skaičius konkursuose ir atrankose į valstybės tarnybą, kur prašymą pateikė bent vienas pretendentas, buvo 10,9.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad modernioje valstybės tarnyboje būtina stiprinti vadovų kompetencijas ir tuo pačių formuoti pasiūlymus vadovams, kad valstybės tarnyba jiems taip pat būtų patraukli. Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė pažymėjo, kad labai svarbu susitarti ir aiškiai apsibrėžti kas gi yra stiprus vadovas, o vienas iš įrankių – tai lyderystės akademija, kuria planuojama kurti, o jos paskirtis – vadovų kompetencijų ugdymas.