Strateginę partnerystę su „Ericsson“ plėtojant 5G ryšio tinklus paskelbusios „Telia Lietuvos“ vadovas pripažįsta, kad Kinijos kompanijos „Huawei“ įrangos atsisako dėl politinių priežasčių.
„Priežastis, kodėl atsisakome „Huawei“ – politinė situacija. Mes pajutome, kad dabar yra tinkamas laikas tai padaryti, nes „Ericsson“ yra geras strateginis partneris“, – interviu BNS sakė Danas Strombergas (Donas Striombergas).
Jis teigia, kad „Telia“ jau yra visiškai pasiruošusi įjungti komercinį 5G ryšį Lietuvoje ir tam trūksta tik dažnių aukciono.
Neseniai „Telia Company“ viceprezidentu, atsakingu ir už Estiją bei Daniją, tapęs „Telia Lietuvos“ vadovas sako, kad toliau didžiąją dalį dėmesio skirs Lietuvai.
Jis taip pat neslepia, kad „Telia“ deda pastangų įgyti Latvijos telekomunikacijų bendrovės „Tet“ kontrolę bei konsoliduoti fiksuoto ir mobilaus ryšio verslus, tačiau „Telia“ siekius gesina Latvijos vyriausybė, valdanti 51 proc. „Tet“ akcijų.
– Jūs neseniai tapote Švedijos „Telia Company“ viceprezidentu, įmonės vadovų komandoje buvo daug pokyčių, įskaitant naują generalinę direktorę. Ar po šių pokyčių „Telia Company“ yra stipresnė?
– Manau, kad taip. Manau, kad turime labiau koncentruotą darbotvarkę – susiaurinome sritis, į kurias koncentruojamės, ir dabar daugiau dėmesio skiriame klientams. Taip pat vertinu tai, kad naujoje vadovybėje yra daugiau įvairovės – yra ir senbuvių, bet tuo pat metu – ir naujų žmonių. Tai yra gera įvairovė. Man taip pat labai patinka Allison („Telia Company“ vadovės Allison Kirkby – BNS) požiūris.
– Ar korporatyvinė „Telia“ struktūra yra sutvarkyta ir naujoji vadovybė dabar gali visiškai koncentruotis į laukiančius iššūkius?
– Taip, be to, pasakyčiau, kad dabar daug rimčiau koncentruojamės į atskiras šalis. Tai yra visiškai aišku.
– Ką išskirtumėte kaip pagrindinius grupės iššūkius ir tikslus?
– Iššūkis visų pirma yra skaitmeninė transformacija. Taip pat reikia investuoti į 5G tinklą, tada – ir į šviesolaidinį tinklą. Yra labai daug investicijų, kurias reikia padaryti per artimiausius metus. Mums taip pat reikia šias investicijas monetizuoti.
– Kaip paaukštinimas keičia jūsų vaidmenį kompanijoje? Galbūt dabar, kai esate atsakingas ne tik už Lietuvą, bet ir Daniją bei Estiją, daugiau dėmesio skiriate globalesniai vizijai, o kasdienes operacijas labiau deleguojate vietos vadovams?
– Aš vis dar esu Vilniuje, vis dar esu „Telia Lietuvos“ generalinis direktorius, bet, be abejo, mano vadovų komandai reikia pasitempti, kad galėčiau atlaisvinti laiko. Turiu stiprius vadovus Estijoje ir Danijoje, bet aš taip pat turiu prisiimti atsakomybę už „Telia Company“, todėl turiu žvelgti plačiau. Manau, kad tai yra geras balansas – atnešti kasdienes operacijas į vadovų lygį, bet tuo pat metu būti ir vietoje (Lietuvoje – BNS).
– Kaip dabar paskirstote savo laiką – kiek jo praleidžiate Lietuvoje?
– Be abejo, čia praleidžiu didelę laiko dalį – Lietuvai skiriu maždaug 60 proc. savo laiko, tada 20 proc. „Telia Company“ reikalams, o likusius – Danijai ir Estijai.
– Kaip koronaviruso pandemija paveikė „Telia“? Stebime akivaizdžiai išaugusį mobiliųjų duomenų sunaudojimą, dėl socialinės distancijos reikalavimų žmonės daugiau skambina draugams ir giminėms. Bet ar jūsų verslas pajuto neigiamų pandemijos aspektų?
– Pandemija parodė kokybės, geros infrastruktūros poreikį. Mes tai turime Lietuvoje, todėl tai, ką priimame kaip duotybę – kad galime dirbti, mokytis iš namų – apie tai net negalima pasvajoti, pavyzdžiui, Italijoje ar Prancūzijoje. Todėl, kaip parodė pandemija, kokybiškas tinklas yra būtinas.
Mes matome išaugusią ne tik mobiliųjų, tačiau ir fiksuoto ryšio paslaugų paklausą – gero WiFi, gero šviesolaidžio. Matome, kad augo interneto srautas, televizijos žiūrėjimas išaugo, taip pat – vaizdo turinio paklausa.
Neigiama – tarptinklinio ryšio (angl. roaming) dalis praktiškai dingo. Mes šioje srityje esame vienas didžiausių žaidėjų. Tačiau kai pažvelgiame į planšetes, filmus, televizorius ir asmeninius kompiuterius – mes praktiškai esame tame pačiame lygyje, kaip ir pernai. Atrodo, kad žmonės vietoj to, kad leistų pinigus kelionėms į užsienį, jie leidžia pinigus dalykams namie.
– Ar pandemija turėjo įtakos jūsų finansiniams rezultatams? „Telia Lietuvos“ pajamos per tris ketvirčius augo 3 proc., bet jei nebūtų pandemijos, ar augimas būtų didesnis?
– Taip, augimas turėjo būti didesnis. Sunku pasakyti kiek, bet jis būtų didesnis, nes tarptinklinio ryšio įtaka, ypač žiūrint iš verslo klientų perspektyvos, yra itin didelė. Tačiau aš esu labai patenkintas dėl šių metų rezultatų – palyginti su pernai, mums sekasi daug geriau.
– „Telia Lietuvos“ vertė lapkritį pirmą kartą buvo perkopusi 1 mlrd. eurų. Kaip svarbu yra tai, kad esate antra didžiausia kompanija Baltijos šalių kapitalo rinkoje?
– Man tai yra svarbu, nes tai rodo pasitikėjimą tuo, ką mes darome, taip pat ir vadovybe. Akcijų kainos dinamika taip pat rodo, kad žmonės tiki, jog mes sugebėsime įgyvendinti ilgalaikius tikslus. Be abejo, tai taip pat reiškia, kad mums yra lengviau skolintis už gerą kainą.
Jei bendrai pažiūrėtume į telekomų akcijų prekybą Europoje, jų kaina yra daugmaž stabili. Tačiau mes savo veikloje akcentuojame stabilumą – manau, kad už tai yra atsilyginama.
– Lemiamą ralį, leidusį pasiekti 1 mlrd. eurų vertę, įplieskė lapkričio 10-osios žinia, kad „Telia“ tam tikrose didžiųjų miestų vietose testiniu režimu įjungė 5G ryšį. Kodėl nusprendėte naują ryšį išbandyti jau dabar, dar neįvykus dažnių aukcionui bei nepradėjus 5G veikti komerciškai ir ar manote, kad šis sprendimas buvo sėkmingas?
– Dabar yra laikas pakviesti klientus į pilną testą, kad galėtume padaryti tam tikras išvadas, ko reikia tiek vartotojams, tiek verslams, kai mes paleisime komercinį 5G. Tai buvo viena priežasčių, kodėl mes pastatėme testines stotis tiek Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), tiek Vilniuje ir Kaune.
RRT taip pat norėjo sužinoti, ar bus trikdžių iš Karaliaučiaus dažnių juostose, kurias užėmusi Rusija. Neturime jokių problemų su Lenkija ar Baltarusija, tačiau Rusija sukūrė problemas, kurias mums reikia išspręsti.
– Dabar iš esmės yra du skirtingi interneto plėtros poliai – šviesolaidis ir mobilusis internetas, 5G. Ar įmanoma vienu metu tame pačiame lygyje vystyti ir šviesolaidį, ir 5G? Ar prioritetizuojate kurią nors iš šių krypčių?
– Nemanau, kad turėsime šviesolaidį visur, todėl tose vietose, galima sakyti, 5G veiks kaip papildymas, kalbame apie siaurajuostį 5G. Manau, kad šios technologijos papildys viena kitą, tačiau 5G neišstums šviesolaidžio. Neįmanoma sukurti tokio 5G stočių tankumo.
Be to, manau, kad tai yra svarbu – net jei sukuri 5G tinklus, tau reikia šviesolaidžio tam, kad sujungtum bazines stotis, antraip tai neveiks. Mes toliau investuosime į šviesolaidį – tai yra mūsų pažadas. Mano svajonė yra, kad turėtume tokią pačią interneto spartą keliaudami, tiek biure, tiek namuose. Ir dėl to mums kyla dar didesnis spaudimas turėti gerus WiFi sprendimus.
– Lapkričio pradžioje paskelbėte apie strateginę partnerystę su „Ericsson“ dėl 5G plėtros Lietuvoje. Paaiškinkite, ką ji reiškia ir kokios naudos tikitės?
– Visų pirma, tai reiškia, kad mes pakeisime dabartines 4G bazines stotis į „Ericsson“. Mes naudosime „Ericsson“ 5G plėtrai – galima sakyti, kad ateityje bus viena antena, viena stotis tiek 4G, tiek 5G ryšiui. Tai tiesiogine žodžio prasme reiškia, kad pakeisime apie 2 tūkst. bazinių stočių.
– Iš esmės tai reiškia, kad „Huawei“ jūsų 4G ir 5G tinkluose nebus?
– Taip, teisingai. Priežastis, kodėl atsisakome „Huawei“ – politinė situacija. Mes pajutome, kad dabar yra tinkamas laikas tai padaryti, nes „Ericsson“ yra geras strateginis partneris. Mes su jais bendradarbiaujame Švedijoje, taip pat Estijoje.
– Prieš porą metų naratyvas apie 5G įrangą buvo toks, jog „Huawei“ įranga yra labiausiai pažengusi, nepaisant visų rizikų, susijusių su šia įmone, bei itin dideliu JAV dėmesiu jai. Ar tai per pastaruosius metus pasikeitė, galbūt „Ericsson“ ir „Nokia“ pasivijo?
– Mes buvome labai patenkinti „Huawei“ įrangos kokybe ir palaikymu, dėl to nėra ko skųstis. Bet yra kaip yra. Mes laikomės savo pažadų, laikomės reguliavimo ir tai yra priežastis, kodėl jaučiame, kad dabar yra tinkamas laikas keistis.
„Ericsson“ įrangos grožis yra gerokai mažesnis energijos suvartojimas, todėl tai gerai ir iš tvarumo perspektyvos. Mes manome, kad tam tikrais aspektais „Ericsson“ įranga yra aukščiausios kokybės.
– Ar šiame sprendime matote ekonominės logikos ir vertės?
– Tai yra kombinacija. Per tokius technologinius pokyčius tai yra normalu. Galime pažiūrėti į praeitį, kuomet perėjome prie 4G – iki tol turėjome „Motorola“ ir „Nokia“, kai atėjo 4G, perėjome prie „Huawei“.
– Kokia yra dabartinė padėtis dėl komercinio 5G įjungimo Lietuvoje? Ar „Telia“ iš esmės stovi prie starto linijos ir laukia dažnių aukciono?
– Nežinau, kokia yra mūsų konkurentų situacija, bet aš galiu pasakyti – esame pasiruošę. Kai aukcionas įvyks – darome prielaidą, kad tai bus kitų metų pirmąjį ketvirtį – mes jau kitą dieną pradėsime įjungimą. Pats planavimas yra gana sudėtingas darbas ir mes esame toje stadijoje. Įprastai vien planavimas trunka apie šešis mėnesius. Dėl to mums ir buvo svarbu padaryti realų testą.
– 2018 metų pabaigoje skelbta, kad 5G Lietuvoje gali atsirasti jau 2019-aisiais. Pernai tikėtasi, kad aukcionas gali įvykti šiemet. Ar manote, kad viskas eina pagal planą ir ar tai, kad aukcionas vis dar neįvyko, yra vienintelė priežastis, kodėl dar neturime 5G?
– Manau, kad taip. RRT daro tai, ką gali, negalime niekuo skųstis. Jie lygiai taip pat, kaip ir mes, nori tai pradėti. Vienintelė priežastis yra derybos su Rusija.
Mes paleidome 5G Suomijoje 2019-aisiais, dabar paleidome Švedijoje, artėja laikas ir Estijai, planuojame Danijai. Manau, kad dabar yra laikas, kai turime įrenginius (palaikančius 5G – BNS). 2018-aisiais įrenginių nebuvo, pernai buvo ribotas skaičius, o 2020-ieji buvo metai, kuomet atsirado įrenginiai. Dabar gali turėti 5G „Samsung“, „Apple“ įrenginiuose. Jei pažiūrėtume į Aziją – ten yra labai daug įrenginių ir jie visi palaiko 5G.
– Latvijoje „Telia“ turi 49 proc. šalies telekomunikacijų kompanijos „Tet“, kurios kontrolinis paketas vis dar priklauso valstybei, akcijų. Jums kol kas nepavyksta perimti kontrolinio paketo, o Latvija yra tarsi trūkstama Baltijos šalių dėlionės dalis. Ar yra naujienų šioje srityje, galbūt vyksta derybos?
– Aš būsiu visiškai atviras – jokios paslapties, kad mes dedame labai daug pastangų į konsolidaciją, nes mums priklauso kontrolinis LMT akcijų paketas – mobiliojo ryšio verslo. „Tet“ yra fiksuoto LMT – mobiliojo ryšio dalis ir mes, be abejo, norime jas konsoliduoti, nes tikime, kad tai būtų naudinga Latvijai. Taip pat nėra paslapties, jog Latvijos vyriausybė tai visiškai blokuoja ir nematau jokių pozityvių ženklų.
– Dėkoju už interviu.
Autorius Paulius Viluckas
