Virginija Daukantienė, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) profesorė
Stilistai, mados dizaineriai, įvairių sričių konsultantai apie drabužių spintų reikalus kalba, pataria ir diskutuoja bene kasdien. Siūloma kruopščiai įvertinti turimų daiktų turinį ir kiekį, jų reikalingumą, pedantiškai juos susitvarkyti, formuoti aprangos ar spintos „kapsules“. Ir dar daug įvairių patarimų yra dalijama. Žinoma, gaunamas greitas ir aiškus rezultatas. Bet…
Medijose aktyviai veikiantys vadinamieji „influenceriai“ net ir mados dizainerių vaizduotę spraudžia į „kapsules“. O ką daryti mados dizaineriui, jei jo kūrybiškumas nevaldomas ir reiškiasi per sudėtingas geometrines formas, faktūras, spalvas, medžiagų ir mados produkto elementų gausą?
Kodėl nepaieškojus naujo dizaino sprendimo, kuris būtų unikalus, tačiau paprastas ir dėl to ilgiau madingas? Dar daugiau – kad būtų suprojektuotas racionaliai, su minimaliomis gamybos atliekomis, o projektui panaudotos šiuolaikinės medžiagos, kurios stebina ne tik naujomis faktūromis, bet ir funkcionalumu.
Mažiau yra geriau, bet ne visiems
Padarius prielaidą, kad mažiau, bet kokybiškiau, yra daugiau, pasikeičia ir mąstymas. Kiekvienas, net ir labai mažas, bet motyvuotas sprendimas daro didelę įtaką visuomenei ir aplinkai. Kai tų mažų sprendimų yra labai daug, tiek daug, kiek žemėje yra žmonių… Kai pradedama apie tai galvoti, pradedama galvoti ir apie atsakomybę.
Pavyzdžiui, geriau kurti ir gaminti mažiau, bet kokybiškesnių vyriškų marškinių iš medvilnės pluošto, apdoroto plazma ir specialiomis glamžumą mažinančiomis apdailos medžiagomis, kurių sudėtyje yra titano dioksido dalelių (angl. k. non-iron shirts). Tokio gaminio dėvėjimo trukmė bus ilgesnė, o priežiūra – paprastesnė ir reikalaujanti mažesnių energijos, laiko ir kitų sąnaudų. O kur dar virtualių ir sumanių gamybos technologijų ir įrenginių atveriama perspektyva… Arba gamybos individualizavimo ir kitos galimybės…
Gaila, bet net ir žymių mados prekės ženklų kūrėjai, gamintojai vis dar žvalgosi į Tolimuosius Rytus, ieškodami pigesnių darbo jėgos sprendimų. Jie tai daro užuot rėmę inžinierių pastangas stiprinti mokslinį potencialą, kurti efektyvesnes ir saugesnes aplinkai gamybos technologijas. Tokiu būdu prarandama galimybė įkurti patrauklias darbo vietas dirbantiesiems, vystyti aukštesnės kokybės ir dėl to – didesnės pridėtinės vertės – mados produktus (ne drabužius!).
Aiškūs greito vartojimo ženklai byloja, kad skiriamas nepakankamas dėmesys detalėms, sprendimų gyliui, jų moksliniam pagrindimui, o – svarbiausia – jų daromam poveikiui visuomenei ir aplinkai ateityje.
Užburtas vartojimo ratas įsuka ir kūrėjus
Deja, bet šiandien neretai kūrybingi mados dizaineriai ir inžinieriai tiesiog paverčiami drabužių gamintojais. Tam pasitarnauja manipuliacijos patraukliomis sąvokomis ir nepakankami laiko terminai išieškoti tinkamų sprendimų. Nebėra laiko konceptualių idėjų vystymui, jų gludinimui, tendencijų, siluetų pasiūlymų kūrimui.
Reaguodamas į rinkos poreikius, kūrybiškumo ugdymas pamažu įgyja komercinį modelį, kuris ir taip skubantį gyventi jauną žmogų skatina siekti greito rezultato – savarankiškai uždirbti pirmąjį eurą. Kam investuoti į žinias, patyrimą ir laukti? Čia taip pat kaip su ta revizija spintoje. Paveikti patarimų, pamokymų, stojam priešais atidarytą spintą, ją iškraunam ir išrūšiuojam: keletą jų sugrąžinam atgal, o likusius atiduodam ar išmetam. Ir turim greitą ir pigų rezultatą – spintoje daug vietos, tvarkinga. O kas toliau? Dėl medijų įtakos ciklas vėl ir vėl kartojamas…
Dabar dizainerių kūrybiškumo nestimuliuoja „gyvas“ tikrų objektų lietimas, leidžiantis pajusti faktūrą, plastiškumą, šiugždesį ir kitas subjektyviai suvokiamas jų savybes. Retesniam jų daro poveikį žinojimas, kad inžinierių sukurtomis nanotechnologijomis apdorotos ar su unikaliomis membranomis ar mikrokapsulėmis pagamintos medžiagos pasižymi išskirtiniu funkcionalumu bei lengvesne priežiūra dėvint. Jau nebedaugelis jų, vystydami naujus aprangos gaminius, ryžtasi naudoti šilkinius, lininius ar vilnonius audinius. Kodėl? Esą iš jų pagaminti gaminiai yra brangūs, o komercinė grąža nelabai greitai ir lengvai gaunama.
Augindami vartotojišką požiūrį likusiam gyvenimui, pasmerkiame save „buvimui“ su nailonu, džinsu, džersiu… Vartotojiškas, komercinis ir giliomis ekspertinėmis žiniomis nepagrįstas požiūris neskatina skirti laiko geresnių dizaino ir konstrukcinių sprendimų paieškai ar efektyvesnių ir pažangesnių technologijų vystymui bei optimaliam gamybos procesų organizavimui. Žiūrėkime dar paprasčiau – toks požiūris neskatina motyvuotai ir gerai apsvarsčius įsigyti naują gaminį.
Darnus vystymasis. Mada ar būtinybė?
Pastaruoju metu populiari darnaus vystymosi koncepcija, paliečianti visas gyvenimo sritis: mados industriją, transportą, energetiką ir kitas. Net ir atskirai jas išvardinus, negalima kiekvienos šių sričių analizuoti atsiejant vieną nuo kitos. Jos tiesiog neatsiejamos.
Pagrindiniai dalykai, kurie akcentuojami kalbant apie tvarų vartojimą, yra medžiagos ir etiniai gamybos aspektai. Siūloma naudoti ekologiškas medžiagas, panaudotas jas perdirbti, naudoti mažiau ir tik tai, ko tikrai reikia. Bet ar tai, ką skaitome, yra nuoširdu ir pagrįsta moksliniais tyrimais?
Pavyzdžiui, medvilninių marškinėlių trumpomis rankovėmis kaina savo mažumu neretai tiesiog šokiruoja, pradedant vardinti jos „gimimo“ tarpsnius: pluošto sėja, auginimas ir derliaus nuėmimas, pluošto perdirbimas į siūlus bei medžiagą, drabužio dizainas, projektavimas ir gamyba, ženklinimas, pakavimas, procesų organizavimas ir pardavimų logistika. Ir dar šiuos tarpsnius lydintys procesai ir jų padariniai. Ir tai galima įsigyti tik už 2,99 Eur! ?
Deja, kai daiktas pigus, jis ir nebranginamas. Beje, šie marškinėliai – viena iš dažniausiai rekomenduojamų drabužių „kapsulės“ dalių. O dar jei jie iš ekologiškos medvilnės, net nesvarstau – tiesiog, „must have!“…
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vartotojui nelengva pačiam pasirinkti gaminį, atitinkantį visus darnaus vystymo aspektus. Kaip žinia, kiekvienas drabužis yra ženklinamas etiketėmis, kuriose nurodoma medžiagos pluoštinė sudėtis, priežiūros sąlygos, gaminio dydis ir pagaminimo vieta. Ir, žinoma, didelis dėmesys skiriamas prekės ženklo reklamai. Bet informaciją, ar gaminys tenkina visus tvarumo užtikrinimui keliamus reikalavimus, vartotojas retai besuras. Pateikus šią informaciją aiškiai ir matomoje vietoje, vartotojo sąmoningumas tik augtų ir, tikriausiai, sumažintų įsigyjamų daiktų kiekį…
Pabaigai. Rimtam pajuokavimui ir diskusijai
Kai turėsime mažiau ir labai kokybiškų drabužių, kuriuos sukūrė tinkamą ir gilų išsilavinimą turinčių mados produkto vystymo proceso entuziastų komandos, sudarytos iš dizainerių, konstruktorių, technologų, padalinių vadovų, komunikacijos ir rinkodaros specialistų ir kt. Kai įsigysime juos atsakingai ir už deramą kainą… Tai reikės ir mažesnių spintų. O dar – iškirsime ir mažiau medžių…
Todėl ir mažas, ir jaunas, ir brandus žmogus – kiekvienas, kuris dėvi ar nori kurti drabužius, yra kviečiamas į interatyvią paskaitą. Ji vyks mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu, rugsėjo 13 dieną 12 val. Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete 168 auditorijoje, esančioje Studentų g. 56, Kaune. Pasitelkę Mados inžinerijos žinias ir vaizduotę ieškosime atsakymų į klausimą: „Kaip sumažinti drabužių spintą ir kam to reikia/nereikia?“.
Informacija paimta iš: ktu.edu
