VRK prieš rinkėjų valią – gerai ar blogai?

Gerai ar blogai, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gali panaikinti nuteisto mero mandatą? Ar reikia leisti jam balotiruotis iš naujo? Kas, jei nuteistą už „gerus darbus“ (ačiū Artūro Zuoko kalambūrui) vis tiek myli rinkėjai?

Tomas Čyvas

Kurie šios kadencijos merai dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio „čekiukų“ byloje neteko mero mandato / pareigų? Matome skirtingus atvejus ir kontraversiją – teisinė valstybė prieš demokratiją?

„Čekiukų byla“

Šiuo metu aršiausiai griaudi „čekiukų reikalai“, neretai užožiantys kai ką svarbesnio. Taigi,su čekiukais ir mandatais reikalai tokie:

1. Mindaugas Sinkevičius – Jonava.
   2024 m. rugsėjį Apeliaciniam teismui palikus apkaltinamąjį nuosprendį, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino jo mero įgaliojimus. Tačiau čia yra labai svarbi išlyga: 2025 m. kovą Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) jo baudžiamąją bylą nutraukė ir ankstesnius nuosprendžius panaikino. Vėliau Sinkevičius sėkmingai grįžo į mero pareigas.
2. Povilas Isoda – Marijampolė.
   2026 m. liepos 16 d. VRK panaikino jo mero įgaliojimus, nes Apeliacinis teismas liepos 9 d. pripažino jį kaltu „čekiukų“ byloje. Jam skirta 10 tūkst. eurų bauda ir trejus metus atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
   Tai šiuo metu yra naujausias realus mero mandato praradimo atvejis.
3. Šarūnas Čėsna – Kaišiadorių rajonas.
   Kol kas pareigų neprarado, nes jo nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Kauno apygardos teismas birželį skyrė 6 tūkst. eurų baudą, o prokuratūra apskundė nuosprendį. Jei apkaltinamasis nuosprendis įsiteisės, VRK pagal Rinkimų kodeksą privalės panaikinti jo mero įgaliojimus.
4. Algirdas Vrubliauskas – Alytaus rajonas.
   Čia jau buvęs meras, ne šios kadencijos meras. Jis ėjo Alytaus rajono mero pareigas 1997–2023 m., o 2023 m. buvo išrinktas į tarybą. 2025 m. rugsėjį įsiteisėjus nuosprendžiui VRK nutraukė jo tarybos nario įgaliojimus.
   Taigi jo mero posto „čekiukų“ byla neatėmė — jis tuo metu jau buvo tarybos narys.

Jeigu kalbame apie šios kadencijos merus, kurie realiai neteko pareigų būtent dėl įsiteisėjusio „čekiukų“ nuosprendžio, šiuo metu gauname 2 atvejus – Sinkevičius ir Isoda.

Bet Sinkevičiaus atvejis vėliau buvo panaikintas LAT, todėl teisine prasme jis yra ypatingas: žmogus buvo pašalintas iš mero pareigų dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, tačiau vėliau tas nuosprendis buvo panaikintas ir byla nutraukta.

Tad dabartinė padėtis yra tokia:

Iki šiol dėl įsiteisėjusio nuosprendžio „čekiukų“ bylose mero pareigų neteko du šios kadencijos merai – Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius ir Marijampolės meras Povilas Isoda. Tačiau Sinkevičiaus byla vėliau buvo nutraukta LAT, todėl vienintelis šiuo metu dėl tokio nuosprendžio pareigų netekęs meras yra Povilas Isoda.

Š. Čėsnai teismas net neatėmė teisės dirbti valstybės tarnyboje, bet to iš esmės nereikia, kad jis netektų mero posto — pakanka paties įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio.

Bet juk yra ne tik čekiukai

Pagal tai, ką pavyko patikrinti VRK medžiagoje ir viešuose pranešimuose, šios tiesiogiai renkamos mero institucijos istorijoje matau mažiausiai 5 skirtingus merus, kurių įgaliojimus VRK yra nutraukusi ar panaikinusi anksčiau laiko. Tačiau priežastys – labai skirtingos. Tik dalis šių atvejų susiję su priverstiniu mandato praradimu.

Bardausko atvejis labai aiškus: Apeliacinis teismas jį pripažino kaltu dėl korupcijos ir uždraudė ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame sektoriuje. Tada VRK nutraukė jo mero įgaliojimus ir Kupiškyje teko rengti pirmalaikius mero rinkimus.

Sinkevičiaus atvejis iš esmės yra atskira kategorija. 2024 m. VRK mandatą panaikino dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, tačiau 2025 m. LAT baudžiamąją bylą nutraukė, o VRK savo ankstesnį sprendimą panaikino ir Sinkevičius grįžo į mero pareigas.

Račkausko atvejis taip pat nebuvo „čekiukų“ byla: Apeliacinis teismas jį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, ir VRK, remdamasi įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, panaikino Panevėžio mero įgaliojimus. Buvo paskelbti pirmalaikiai rinkimai.

Gailius – visai kitoks atvejis. Jis buvo išrinktas į Seimą ir pats paprašė VRK nutraukti mero įgaliojimus. Tai ne pašalinimas dėl teisės pažeidimo.

O dabar turime Povilą Isodą – 2026 m. liepos 16 d. VRK panaikino jo Marijampolės mero mandatą po Apeliacinio teismo apkaltinamojo nuosprendžio „čekiukų“ byloje.

Bet čia atsiranda dar įdomesnis skaičius

Jeigu Gailių išmetame, nes jis mandato neprarado dėl teistumo ar kokio nors priverstinio VRK sprendimo, lieka:

4 merai, kurių mero įgaliojimai buvo panaikinti dėl teisinio pagrindo, susijusio su baudžiamąja byla:

• Bardauskas;
• Sinkevičius;
• Račkauskas;
• Isoda.

Iš jų trijų – Bardausko, Račkausko ir Isodos – nuosprendžiai šiandien yra pagrindas laikyti juos netekusiais mero mandato. Sinkevičius yra ypatingas atvejis, nes jo apkaltinamasis nuosprendis vėliau buvo panaikintas.

Ir dar viena labai svarbi detalė tavo dabartinei minčiai apie Čėsną: jo atveju mechanizmas jau visiškai aiškus. Portalas Alfa,lt cituoja VRK poziciją, kad jeigu jo apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėtų, VRK pagal Rinkimų kodekso 174 straipsnį panaikintų mero įgaliojimus, net jeigu teismas atskirai nebūtų uždraudęs jam eiti mero pareigų.

Tai jau leidžia kelti kitą klausimą:

Š. Čėsna būtų ne pirmasis ir ne antrasis meras, kurį dėl baudžiamojo nuosprendžio išmeta iš mero kėdės. Jis įsitrauktų gana trumpan, bet labai iškalbingan keturių asmenų sąrašan.

Čia jau verta ne tik skaičiuoti, bet susirinkti visą sąrašą nuo 2015 m., su priežastimis, nuosprendžiais ir tuo, ar žmogus vėliau grįžo į politiką.

Kai rinkėjų sprendimą pakeičia teismas

Kaišiadorių rajono politikas, tarybos narys Mindaugas Kuklierius nurodo, kad Š. Čėsnos istorija kol kas dar nėra istorija apie prarastą mero postą. Pasak jo, Kaišiadorių rajono meras teismo nuteistas „čekiukų“ byloje, tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjęs. „Prokuratūra jį apskundė, pats meras taip pat nesutiko su teismo sprendimu.

Tačiau ši byla leidžia pažvelgti plačiau: kiek Lietuvoje jau buvo merų, kuriems rinkėjų suteiktą mandatą teko nutraukti ne rinkėjams, o dėl teisinių aplinkybių? Tai nėra vienas izoliuotas „čekiukų“ istorijos epizodas,“- pabrėžia M. Kuklierius.

Kaip nurodyta aukščiau, per tiesioginių merų rinkimų laikotarpį jau būta atvejų, kai VRK teko nutraukti mero įgaliojimus dėl įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių. Tarp tokių politikų – Kupiškio meras Dainius Bardauskas, Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas ir Marijampolės meras Povilas Isoda. Į šį sąrašą buvo patekęs ir Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, tačiau jo istorija išskirtinė, nes LAT viską panaikino ir bylą nutraukė.

Taigi, akcentuoja M. Kuklierius, mero mandato praradimas dėl teistumo nėra vien teorinė galimybė. Lietuvoje jau yra susiformavusi praktika, kai įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis tampa stipresnis už rinkėjų prieš kelerius metus suteiktą mandatą.

Čia, anot M, Kuklieriaus, slypi įdomiausia Š. Čėsnos istorijos dalis. „Jeigu nuosprendis įsiteisėtų, klausimas būtų nebe toks, ar VRK gali panaikinti mero įgaliojimus. Šis mechanizmas jau išbandytas. Klausimas būtų, ar Čėsna taps dar vienu vardu trumpame Lietuvos merų, kurių politinę karjerą konkrečioje savivaldybėje nutraukė teistumas, sąraše,“ – sakė jis portalui kaunieciams.lt.

***

Todėl verta suskaičiuoti ne tik „čekiukų“ merus. Reikia pasižiūrėti į visą tiesiogiai renkamo mero istoriją nuo 2015 metų: kas neteko pareigų, dėl kokių priežasčių, ką nusprendė VRK, ką vėliau pasakė teismai ir, svarbiausia, kas po tokio politinio „kritimo“ sugebėjo sugrįžti.

Galutinis sąrašas gali būti daug iškalbingesnis už dar vieną istoriją apie kelis tūkstančius eurų. Nes kalbame ne vien apie čekius. Kalbame apie tai, kiek Lietuvoje vertas rinkėjo suteiktas mero mandatas, kai įsijungia teisinė valstybė.

Klausimas ne tas„ar VRK turėjo teisę panaikinti mandatą?“, o kas ir kokiomis sąlygomis turi teisę nutraukti rinkėjų suteiktą mandatą. Kokios procedūros ir kokio verdikto nori rinkėjai? Ar jiems turi ir gali būti palikta teisė balsuoti už tokį politiką vėl?

Politikos apžvalgininko Vitalijaus Balkaus komentaras:

„Būsiu baisiai nepopuliarus, tačiau, kaip laikiausi, taip ir laikysiuosi pozicijos, kad piliečių valią gali pakeisti patys piliečiai. Ir, be abejo, tik rinkimų būdu. Dabartinis Baudžiamasis kodeksas išpampo tiek, kad bet kuris aktyvioje politikoje esantis žmogus rizikuoja palįsti po kuriuo nors straipsniu. Svarbu tik, kad norinčiųjų atsirastų jį ten pakišti.

Paimkime nors ir bent jau man baisiai įgrįsusią „čekiukų“ bylą, o tiksliau – būkime atviri – Andriaus Tapino savireklamos projektą. Triukšmo daug, o štai realių nusikaltimų – vos vienetai, o absoliuti dauguma figūrantų buvo paprasčiausiai kaltinti be pagrindo.

Žinau atvejį, kuomet pas vieno miesto tarybos narį buvo net krata atlikta, nors visas pagrindas buvo tas, kad kadencijos metu jis pakeitė banko sąskaitą: pradžioje mokėjo viena kortele, po to – jau kita. Absurdas? Taip, absurdas.

Tačiau absurdas pavojingas. Ir kai tuo pat metu matome tiek nepagrįstai platų baudžiamosios teisės taikymą, tiek tragišką teisėsaugos darbo kokybę ir, vėlgi, teisėsaugos „pomėgį“ pasidarbuoti politinių užsakymų stalo linkme, tai kodėl, pavyzdžiui, aš, kaip rinkėjas, turėčiau šventai tikėti tokio darbo rezultatais?

Ir nereikia tik man prikaišioti, kad esą propaguoju teisinį nihilizmą. Kaip tik rinkėjo ir tik rinkėjo aukščiausios valios neginčijamas pripažinimas ir besąlygiškas taikymas yra geras priešnuodis nuo norų ir taip kreivą bei šleivą lietuvišką demokratiją paversti kažkuo baisiai panašiu į kaimynų iš rytų. Ten, kaip žinia, – teatleidžia man taisyklingos kalbos puoselėtojai – „silovikų“ įtaka politikoje absoliuti. Ar mums to reikia? Ne.”

Rengiant straipsnį tartasi su DI Chat GPT