Šiemet įsigaliojęs naujausias Kompensuojamųjų vaistų kainynas, prognozuojama, sukels dar daugiau nepatogumų šalies gyventojams: mažėja į jį įtrauktų vaistinių preparatų skaičius. Dėl to dar daugiau Lietuvos gyventojų turės keisti savo gydymą. Kaip komentuoja Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) vadovė Genutė Voverienė, reikalingų vaistų skaičiaus mažėjimas – tebesitęsianti vaistų bazinių kainų įšaldymo pasekmė.
„Pagal dabar galiojančius teisės aktus, vieną kartą nustatyta vaistų kaina yra fiksuojama – „užšaldoma“ ir ateityje gali tik mažėti. Nekeičiant šios tvarkos, dar daugiau vaistų gamintojų mažins reikalingų vaistinių preparatų tiekimą į mūsų rinką. Todėl būtina imtis skubių veiksmų ir „atšildyti“ kompensuojamųjų vaistų kainas – kitaip ir toliau rizikuosime savo šalies gyventojų sveikata“, – sako G. Voverienė.
Naujausioje Kompensuojamųjų vaistų kainyno redakcijoje vaistinių preparatų skaičius nesiekia nė 2 tūkst. – jų yra 1983. Tai – mažiausias skaičius per pastaruosius keletą metų.
„Mažėjantis tiekėjų skaičius – rezultatas to, kad gamintojams tampa nepatrauklu tiekti vaistus Lietuvos rinkai. Tačiau dėl to nelaimi nei pacientai, nei valstybė, nes daugėja brangesnių vardinių, čia neregistruotų preparatų. Kitaip tariant, Lietuva priversta tiekti neregistruotus vaistus, kurie – brangesni, o augančios išlaidos jiems apkrauna ir taip įtemptą valstybės biudžetą“, – pabrėžia VGA vadovė.
Tūkstančiai turės iš esmės keisti gydymą
Vaistų gamintojus Lietuvoje vienijančios asociacijos vertinimu, mažėjant gamintojų skaičiui, atitinkamai didėja skaičius grupių, kuriose konkuruojančių vaistinių preparatų skaičius taip pat mažėja. Pastebima ir tai, kad vis didesniame grupių skaičių mažėja konkuruojančių vaistinių preparatų. Anot G. Voverienės, šios aplinkybės Lietuvos rinką daro itin priklausomą nuo vaistų tiekimo sutrikimų.
„Mūsų skaičiavimais, dėl vaistų tiekimo sutrikimų ir reikalingų preparatų trūkumo per 150 tūkst. šalies gyventojų turės keisti sau įprastus vaistus į kitus. Be to, daugiau nei 26 tūkst. pacientų teks iš esmės keisti gydymą ir rinktis visiškai kitus vaistus arba vartoti turimus, bet juos taupyti. Tai reiškia, kad ši dalis gyventojų nebegalės laikytis gydymo plano ir bus priversti rinktis brangesnius vaistus, dėl ko spaudimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – tik didės“, – tikina VGA atstovė.
Jos vertinimu, didėjantis vaistų trūkumas gali nulemti ir dažnesnius kainyno pakeitimus. Dėl vaistinių preparatų tiekimo sutrikimų kainyno pakeitimas leidžiamas daugiau nei kartą per mėnesį. Pernai bent vienas iš 14 atliktų pakeitimų buvo susijęs su tiekimo sutrikimais, o jie paveikė maždaug apie 15 proc. visų kainyne esančių preparatų.
Per devynis 2024 m. mėnesius, VGA duomenimis, labiausiai nuo vaistų tiekimo sutrikimų buvo paveikti pacientai, sergantys kardiologinėmis, onkologinėmis ir imuninėmis, nervų sistemos ligomis, taip pat tie, kuriems buvo reikalingas gydymas antibiotikais. Šiuo laikotarpiu vaistus nuo kardiologinių susirgimu vartojo daugiau nei pusantro milijono pacientų, dalis kurių turėjo keisti įprastą gydymą kitu.
Išeitis – didinti konkurenciją rinkoje
Vaistų gamintojus Lietuvoje atstovaujančios asociacijos teigimu, pacientams ir šalies biudžetui tenkančią finansinę naštą gerokai sumažintų didesnė konkurencija tarp vaistų gamintojų. Tai padaryti įmanoma atsisakant ydingos kompensuojamųjų vaistų kainos nustatymo tvarkos.
Nors mažesnės bazinės vaistų kainos pacientams gali atrodyti patraukliai, tačiau, kaip teigia G. Voverienė, efektas yra priešingas, nes dėl per mažų kainų iš Lietuvos traukiasi vaistų gamintojai.
„Mūsų šalis – itin maža visos Europos kontekste, ir mažos kainos gali nulemti reikalingų vaistų tiekimo sutrikimus. Todėl konkurencingos bazinės kompensuojamųjų vaistų kainos leistų sustiprinti konkurenciją ir pritrauktų naujus tiekėjus. Savo ruožtu, tai padidintų reikalingų medikamentų pasiūlą, didintų jų prieinamumą ir sumažintų pacientams tenkantį finansinį spaudimą, atitinkamai tai leistų sumažinti ir šalies sveikatos sistemai tenkančią įtampą“, – sako VGA vadovė G. Voverienė.
Apie Vaistų gamintojų asociaciją
Vaistų gamintojų asociacija (VGA) įkurta 1998 m., yra Europos asociacijos Medicines for Europe narė. VGA vienija 22 narę, 21 iš jų – Lietuvoje veikiančios farmacijos kompanijos, atstovaujančios generinių, biopanašių, pridėtinę vertę kuriančių ir inovatyvių vaistų gamintojus, rinkodaros teisių turėtojus ir vaistų registruotojus, kurių bendras receptinių vaistų portfelis sudaro per 90 proc. visų terapinių sričių, o tai reikšmingai prisideda prie bendros sveikatos apsaugos sistemos tvarumo. Dvi asociacijos narės turi Lietuvoje veikiančias vaistų gamyklas.
