Galimybė Pagalbos moterims linijai pačiai formuoti diskusijų turinį organizacijoje buvo pradėta svarstyti dar prieš kelerius metus. Tačiau vis dar buvo nedrąsu, trūko idėjų, kaip būtų galima šią veiklą įgyvendinti. Svarstymus lydėjo įvairiausi neatsakyti klausimai. Galiausiai, 2020 metais, ši idėja buvo galutinai suformuluota, ją integravus į projekto „Tu gali!“1 veiklų planą.
Mintimis apie tinklalaidę „Apie ką tyliu“ dalijasi Pagalbos moterims linijos komunikacijos specialistė ir tinklalaidės vedėja Eglė Puidokaitė.
Tinklalaidės nėra naujiena. Tokio pobūdžio pokalbiai, diskusijos vykdavo ir anksčiau, tačiau per pastaruosius kelerius metus tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje jos ypač išpopuliarėjo.
Mano pačios pažintis su tinklalaidėmis prasidėjo dar bestudijuojant. Iš pradžių atradusi užsienietiškas tinklalaides, vėliau pradėjau klausytis ir lietuviškų, ypač didelio pasisekimo sulaukusių „Sultys“ ir „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“. Tinklalaidžių formatas mane traukia pokalbių laisvumu. Neretai jų klausydama pasijaučiu lyg pati būčiau jų dalyvė, nes tiek vedėjas, tiek ir svečias bendrauja neformaliai, lengvai ir laisvai. Be to, klausytis tinklalaidžių ypač patogu vairuojant, ilgesnėse kelionėse ar vaikščiojant miške.
Kadangi mano pirmosios studijos siejosi su žurnalistika ir komunikacija, tad diskutavimas įvairiomis temomis man nėra nauja patirtis. Todėl, gavusi pasiūlymą vesti Pagalbos moterims linijos tinklalaidę, labai apsidžiaugiau. Manau, tai ne tik puiki galimybė linijos savanoriams dalintis savo istorijomis, patirtimis, bet ir kalbantis aptarti temas, galbūt net ir su specialistais, kurios greitai besikeičiančioje šiandienos visuomenėje yra labai aktualios ir apie kurias dažnai būna sunku ar nepatogu kalbėti. Be to, man asmeniškai aktualios ir nuoširdžiai rūpi visos tinklalaidėje aptariamos temos – savanorystė, bendrystė, psichinė sveikata, traumos, pagalbos galimybės ir kt. Kadangi šiuo metu studijuoju psichologiją, tad natūralu, kad mane domina žmogaus psichinė sveikata, jo patirtys ir išgyvenimai, kurie ilgam palieka pėdsaką žmogaus gyvenime. Juk tai unikalios istorijos, atskleidžiančios tiek daug… Prisipažinsiu, kiekviename pokalbyje išgirstu vis ką nors naujo, o išsakytos mintys skatina susimąstyti.
Pagalbos moterims linijos tinklalaidės formavimas buvo gana didelis ir sudėtingas projektas – diskutavome, galvojome, keitėme pavadinimą ir t. t. Iš pat pradžių siekėme kurti kokybišką turinį tiek konteksto, tiek ir garso atžvilgiu. Garsas man buvo naujovė, nes gerai neišmanau jo redagavimo ypatumų. Džiaugiuosi, kad šalia turėjau puikių pagalbininų, kurie šiuo klausimu labai pagelbėjo. Ypač esu dėkinga Ąžuolui Dvarionui, kuris padėjo redaguoti garsą ir kurti muzikinį foną, bei Urtei Karalaitei, „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ vedėjai, kuri mane ne kartą geranoriškai konsultavo, atsakė į daugelį klausimų ir visuomet palaikė. Esu labai dėkinga visam Pagalbos moterims linijos kolektyvui ir Daliai Puidokienei, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovei bei Pagalbos moterims linijos įkūrėjai, kuri patikėjo manimi ir suteikė galimybę tapti tinklalaidės „Apie ką tyliu“ vedėja.
………………………………………………………………………………………………………………………………..
Apie ką ši tinklalaidė?
Tinklalaidėje kalbamės apie savanorystę, išgyvenimus, traumas, praradimus ir atradimus bei kitas gyvenimo patirtis, taip pat diskutuojame visuomenei svarbiomis temomis, kurios vis dažniau gvildenamos šiandienos Lietuvoje ir kuriomis galbūt ne visada patogu kalbėtis, tačiau jos yra labai svarbios.
Kas kalba?
Istorijomis kviečiame dalintis buvusius ir esamus Pagalbos moterims linijos savanorius, įkūrėjus, darbuotojus, taip pat įvairių sričių specialistus bei asmenis, kurie nori kalbėti apie savo patyrimus, išgyvenimus. Juk kiekvieno mūsų patirtis yra be galo ypatinga ir pamokanti. O kartais, nors patys savimi abejojame, galime įkvėpti kitus, padrąsinti, tapti jiems pavyzdžiu.
Kam reikalinga tinklalaidė?
Šia tinklalaide, diskusijomis ir pasidalintomis patirtimis tikimės sudominti ir pritraukti naujų savanorių. Galbūt klausytojus padrąsinsime tam, ko kartais jie nesiryžtų daryti, – saugiai kalbėtis apie išgyvenimus, nutylėtas patirtis ar diskutuoti nepatogiomis temomis. Norime keisti visuomenės požiūrį į asmens sutrikimus, traumas, psichinę ir emocinę sveikatą, lyčių lygybę. Siekiame ugdyti visuomenės jautrumą bei empatiją vienas kitam.
