Gyventojai nuolat perspėjami apie vis dažnėjančius ir vis išradingesnius sukčiavimo būdus, tačiau apgaulę atpažinti pavyksta ne visiems. Nors dalis žmonių mano gebantys lengvai atpažinti sukčiavimo bandymus, suklastoti laiškai, SMS žinutės ar pranešimai socialiniuose tinkluose jiems vis dar kelia nemažai abejonių.
„Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 43 proc. gyventojų mano sukčiavimo atvejus atpažįstantys lengvai. Vis dėlto kas penktas (18 proc.) pripažįsta, kad sunkiausia atskirti suklastotus elektroninius laiškus, siunčiamus valstybinių institucijų vardu, arba apgaulingas žinutes socialiniuose tinkluose.
Tyrimas taip pat rodo, kad viena pažeidžiamiausių grupių išlieka vyresnio amžiaus gyventojai – jie dažniau patiki sukčių siunčiamais pranešimais.
Pajamų deklaravimo metas – proga sukčiams veikti
Pajamų deklaravimo laikotarpis kasmet tampa aktyviu metu ne tik gyventojams, bet ir sukčiams. „Citadele“ banko plėtros vadovas Rimas Čereška atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dažnėja bandymai apgauti gyventojus, prisidengiant Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu.
„Gyventojams siunčiamos suklastotos SMS žinutės ar elektroniniai laiškai su nuorodomis į puslapius, kurie imituoja VMI sistemas ar oficialią svetainę. Juose prašoma prisijungti su el. bankininkystės duomenimis arba pateikti neva su mokesčiais susijusią informaciją. Suvedus tokius duomenis, jie iš karto patenka į sukčių rankas“, – sako jis.
Anot eksperto, sukčiai dažnai naudojasi ir kitais metodais – pranešimuose pateikia nuorodas, mygtukus ar QR kodus, raginančius skubiai prisijungti, pateikti prašymą dėl tariamos mokesčių permokos arba sumokėti neva susidariusius mokesčius ar baudas.
„Informaciją apie mokesčius ar galimą permoką saugiausia tikrinti savarankiškai – prisijungus prie „Mano VMI“ sistemos ir patvirtinus tapatybę per banką“, – pabrėžia R. Čereška.
Jis taip pat primena atkreipti dėmesį į interneto svetainės adresus: oficiali VMI svetainė yra www.vmi.lt, o institucijos informacinių sistemų ir darbuotojų el. pašto adresai visada baigiasi galūne .vmi.lt.
Fišingas vis dar viena dažniausių apgavysčių
Fišingas išlieka viena dažniausiai naudojamų programišių taktikų, kuria siekiama iš žmonių išvilioti pinigus ar asmens duomenis. Naujausia 2025 m. ketvirto ketvirčio Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ataskaita rodo, kad duomenų vagystės per fiktyvias SMS žinutes ir elektroninius laiškus vis dar yra populiariausia sukčiavimo forma. Vien per šį laikotarpį Lietuvos gyventojai sukčiams pervedė beveik 700 tūkst. eurų.
Vis dažniau sukčiai veikia ir socialiniuose tinkluose. Kaip parodė gyventojų apklausa, 10 proc. respondentų nerimą kelia ne tik fišingo žinutės, bet ir apgaulingi pranešimai socialinėse platformose.
„Socialiniuose tinkluose sukčiai dažniausiai pirmiausia bando greitai užmegzti kontaktą ir sudaryti įspūdį, kad sandoris paprastas bei saugus. Vėliau žmogus nukreipiamas į išorines nuorodas ar netikrus atsiskaitymo puslapius, kuriuose siekiama išvilioti mokėjimo ar asmens duomenis“, – sako R. Čereška.
Pasak jo, „Instagram“ vartotojai dažnai nukreipiami į netikrus atsiskaitymo puslapius, kuriuose surenkami mokėjimo kortelių duomenys. Tuo metu „Facebook“ plinta apgaulingi pirkėjų ar pardavėjų profiliai – su nuotraukomis, nurodytomis darbovietėmis ar net kelerių metų paskyros istorija.
„Tokios paskyros gali atrodyti patikimos, tačiau iš tiesų jų tikslas – išvilioti pinigus ar jautrią informaciją“, – aiškina ekspertas.
Kaip atpažinti sukčių žinutes
Eksperto teigimu, sukčiai dažniausiai apsimeta bankais, siuntų bendrovėmis ar kitomis žinomomis organizacijomis ir siunčia SMS žinutes ar elektroninius laiškus, kuriuose naudojami oficialiai atrodantys pavadinimai bei logotipai. Tokie pranešimai dažnai atrodo įtikinamai, tačiau jų tikslas – išvilioti asmens duomenis arba prisijungimus prie finansinių paskyrų.
„Vienas pagrindinių sukčiavimo signalų – prašymas pateikti jautrius duomenis. Bankai ir kitos organizacijos neprašo atskleisti prisijungimo informacijos ar pateikti asmens duomenų SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu“, – teigia R. Čereška.
Anot jo, gavus įtartiną žinutę ar laišką svarbiausia neskubėti ir patikrinti jo tikrumą.
„Jei kyla abejonių, verta savarankiškai susisiekti su institucija, kurios vardu pranešimas atsiųstas, ir įsitikinti, ar jis tikras. Jei paaiškėja, kad tai sukčiavimo bandymas, svarbu apie jį pranešti tiek pačiai organizacijai, tiek policijai“, – pabrėžia ekspertas.
R. Čereškos teigimu, norint išvengti sukčių, svarbu laikytis kelių paprastų, bet veiksmingų saugumo taisyklių:
- nepateikti jautrių duomenų SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu – bankai ar kitos institucijos tokiu būdu jų neprašo;
- nespausti žinutėse ar laiškuose pateiktų aktyvių nuorodų. Jei kyla abejonių, saugiausia reikiamą svetainę susirasti savarankiškai naršyklėje;
- atsargiai vertinti skubos raginimus. Sukčiai dažnai bando sukelti įtampą teigdami, kad būtina nedelsiant atlikti tam tikrą veiksmą;
- patikrinti informaciją internete. Nukopijavus įtartinos žinutės tekstą ir jo paieškojus internete dažnai paaiškėja, kad su tokia pačia sukčiavimo schema jau yra susidūrę ir kiti žmonės.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2026 metų kovo mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Susiję straipsniai: Internetu vagiama daugiau
