Šiemet sukčiai iš šalies gyventojų apgaulės būdu išviliojo jau beveik 10 mln. eurų, teigia Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Visuotinis pinigų skaitmennimas niekaip neprideda saugumo. Tik kvailys gali vengti grynųjų.
Tomas Čyvas
Pasak R. Matonio, nuo 2020 m. pastebimas 10–15 proc. sukčiavimo atvejų augimas kasmet. Policijos departamento atstovo teigimu, nors pernai didėjimas nebuvo fiksuojamas ir pradėta 7 proc. mažiau su sukčiavimu susijusių ikiteisminių tyrimų, per pirmuosius tris šių metų mėnesius jau yra 6 proc. daugiau atvejų ir ikiteisminių tyrimų. Ir kalba jis ne vėjus.
„Tos tendencijos yra tokios, kad tikrai tos problemos kol kas išspręsti nepavyksta. Pernai iš viso (sukčių – ELTA) iš žmonių buvo išviliota daugiau negu 34 mln. eurų pinigų (…), šiemet, šio ryto duomenimis, turime beveik 10 mln. eurų, kurie yra išvilioti iš žmonių“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė R. Matonis.
Gyventojams atsiėmus pensijų lėšas, sukčiavimo augimo kol kas nefiksuoja
Jo teigimu, nors buvo prognozuojama, kad gyventojams pasitraukus iš antros pakopos pensijų fondų sukčiavimo atvejų daugės, kol kas ženklaus padidėjimo nefiksuojama.
„Ko visi čia labai bijojome, turbūt tų grynųjų pinigų atsiėmimo, jų gavimo iš antrosios pakopos pensijų fondų. Dabar matome, kad visi žmonės turbūt, kurie parašė prašymus per pirmą ketvirtį, tuos pinigus gavo“, – kalbėjo R. Matonis.
„Kažkokio bumo, tokio netgi tikėtino, gal ir prognozuotino, kol kas nefiksuojame. Ikiteisminių tyrimų, taip, kiekvieną dieną yra, bet tikrai kažkokio masinio padidėjimo tikrai nėra“, – pridūrė jis.
Tiesa, anot Policijos departamento atstovo, jau nuo metų pradžios pastebimos su tuo susijusios sukčiavimo schemos, gaunami gyventojų pranešimai. R. Matonis aiškino, kad sukčiai siūlo apgaulingas ir nerealistišką grąžą žadančias investavimo galimybes, konsultacijas su netikrais „ekspertais“.
„Tikrai tos tendencijos jau matomos, sukčiai turbūt tam ruošėsi, žinodami tą situaciją, kad tuos pinigus žmonės gaus“, – sakė R. Matonis.
Grynieji blogis?
Kodėl atsiima grynaisiais? Todėl, kad elektroniškai vogti yra dabar daug lengviau ietgi labai tapo populiaru. Kvailiausia tai, kad net ir privatus verslas prisiurbia prie tos absurdiškos valdiškos demagogijos.
„Tik grynaisiais arba tik elektronina?” O kam ir kodėl? Jokio skaidrumo ir patogumo tai neužtikrina. Valdžia nori visuotinės kontrolės – logiška, nors ir šlykšt.
Tik kyla klausimas biznieriui. Yra toks keistas šiuolaikinio verslo fenomenas: kuo mažiau jis pasitiki savo klientu ir darbuotoju, tuo labiau save vadina „moderniu“.
Apžvalginikas Ričardas Savukynas apie tą naują madą – kai barai ar restoranai išdidžiai paskelbia: „atsiskaitome tik kortelėmis“. Arba atvirkščiai – „tik grynaisiais.” Ir pateikia tai kaip pažangą, sako paprastai – „durniai”.
Realybėje, mano R. Savukynas, tai nėra nei pažanga, nei inovacija. Tai yra elementarus pasitinkimo laisvės ribojimas.
Normalus verslas daro vieną paprastą dalyką – ima pinigus. Visais būdais, kuriais klientui patogu. Jei verslas pradeda rinktis, kokius pinigus priimti, vadinasi, jis sprendžia ne kliento, o savo vidines problemas.
Mylėkite laisvę.
Susiję straipsniai:
Internetu pavogti galima daugiau nei grynaisiais
Kelias prie savo pinigų vis ilgėja?
