Šeštadienį vykusiame LSDP tarybos posėdyje socialdemokratai priėmė rezoliuciją dėl būtinybės pažaboti mobingą sveikatos sektoriuje. Rezoliucijoje socialdemokratai ragina Vyriausybę imtis griežtesnių veiksmų kovojant su mobingo karštine sveikatos ir kituose sektoriuose.
LSDP tarybos sprendimu, šią rezoliuciją socialdemokratų frakcija registruos Seime artimiausiu metu.
Pasak rezoliuciją pristačiusios LSDP vicepirmininkės Orintos Leiputės, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nesistengia reaguoti į mobingo skandalus.
„Dar 2021 m. mes, socialdemokratai, siūlėme įtraukti mobingo apibrėžimą į Darbo kodeksą ir numatyti administracinę atsakomybę už kolegų žeminimą. Taigi jau praėjo trys metai nuo mūsų kreipimosi, tačiau pažangos nematome jokios. Situacija, kai medikai neištvėrę žudosi, reikalauja konkrečių sprendimų. Prabėgo treji metai, o ministras vis dar žada ko nors imtis, „jeigu paaiškės“, kad to reikia“, – komentuoja O. Leiputė.
Politikės teigimu, Vyriausybė turėtų skubiai inicijuoti nacionalinę strategiją, skirtą kovai su mobingu darbo vietoje.
„Panašu, kad diskusijos apie mobingo pažabojimą įstrigo – nors darbo grupių prikurta daug, jokio apčiuopiamo rezultato nematome. Todėl Vyriausybė turėtų nustoti tempti gumą ir spręsti problemą iš esmės, t.y. parengti ir įgyvendinti nacionalinę strategiją. Ši strategija turi aiškiai apibrėžti visas mobingo formas ir numatyti aiškias procedūras, kaip žmonės galėtų pranešti apie mobingą atsakingoms institucijoms“, – tikina O. Leiputė
Seimo narės nuomone, teisinis neapibrėžtumas sudaro sąlygas mobingui vešėti.
„Į akis krenta tai, kad, įvykus incidentui, įstaigos vadovybė apsitveria tylos siena, darbuotojai tyli lyg davę tylos įžadus. Netrukus iškyla liudijimai, kad nesveiki darbuotojų santykiai ir įtampa egzistavo ilgą laiką. Panašu, kad į mobingo atvejus reaguojama tik po tragiškų incidentų. Taigi tada, kai jau yra per vėlu. Turime teisiškai apibrėžti mobingą ir užtikrinti, kad pradėtų veikti prevencija“, – komentuoja O. Leiputė.
Rezoliucijoje Vyriausybė raginama:
- parengti ir įgyvendinti nacionalinę strategiją, skirtą kovai su mobingu darbo vietoje, ypatingą
dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigoms; - skirti pakankamai lėšų kovai su mobingu darbo vietoje, ypatingą dėmesį skiriant sveikatospriežiūros įstaigoms;
- užtikrinti, kad darbuotojai ir darbdaviai galėtų vadovautis aiškia mobingo, kaip elgesio tipo,apibrėžtimi, įskaitant internetinį, virtualų, nuotolinį mobingą, ir būtų aiškiai nustatytos procedūros, kaip pranešti apie mobingą ir jį tirti;
- nedelsiant įvertinti, kokių konkrečių rezultatų leido pasiekti minėtosios darbo grupės išvados ir priimti sprendimai; ar tos išvados ir sprendimai buvo pakankamos ir adekvačios realiai situacijai;
- užtikrinti, kad Valstybinė darbo inspekcija ir SADM nedelsdamos reaguotų į viešumą pasiekiančius ir nepasiekiančius incidentus, kai kyla įtarimų, kad asmens savižudybę galėjo lemti mobingas darbo vietoje, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigoms;
- užtikrinti, kad visi pranešimai apie mobingą būtų kruopščiai ištirti ir būtų imtasi atitinkamų veiksmų;
- skatinti darbuotojus pranešti apie mobingą;
- užtikrinti darbuotojo (-ų), pasiryžusių pranešti ir inicijuoti ginčą dėl mobingo apraiškų darbe, apsaugą;
- užtikrinti, kad mobingo įrodymo našta nekristų išimtinai ant nukentėjusiojo ir/ar ginčą inicijuojančiojo darbuotojo pečių;
- palengvinti mobingo įrodymą ir užtikrinti teisinę pagalbą, ypač procesui persikėlus į teismus;
- užtikrinti darbo vadovų atsakomybę tiek dėl vertikaliojo (vadovų), tiek dėl horizontaliojo mobingo (kai darbuotoją žemina kiti darbuotojai);
- parengti algoritmus, kaip turėtų būti viešinami incidentai, susiję su įtariamu mobingu darbe, atsižvelgiant į darbuotojų ir visuomenės poreikį ir teisę žinoti.
Taip pat apeliuoja, į darbdavius, pačius darbuotojus, aukštąsias mokyklas ir visuomenę.
