Dažnai sakoma, kad šlaito apželdinimas – tikras galvos skausmas namo ar sodybos šeimininkams. Iš tiesų, kalnuoto ir nelygaus sklypo apželdinimas reikalauja daugiau laiko, nestandartinių sprendimų ar investicijų, tačiau jį paversti dailia žalumos oaze tikrai įmanoma. Didžiausias iššūkis – augalus sutvirtinti, kad jie išlaikytų formą, pavasarį nenučiuožtų žemyn ir atrodytų gražiai. Dalinamės keletu patarimų ir šlaito apželdinimo galimybėmis, kurios padės tinkamai pasirūpinti sklypu.
Jei sklypas turi nestandartinę formą, dažniausiai jo įrengimo kaštai nepriklauso nuo jos. Svarbiau gerai susidėlioti projektą, kaip bus panaudojama kiekviena erdvė ir jai parinkti tinkamiausius sprendimus, augalus, apšvietimą ir kitus komponentus.
Jeigu šlaitas nėra statesnis nei 45 laipsniai, ji apželdinti galima labai įvairiai – įrengti sodą, apželdinti terasas ar net įrengti pavėsinę (jei tam yra pakankamai vietos). Galvojant apie projektą būtina atsižvelgti į pastato architektūros stilių, kurioje pusėje yra sklypas, grunto sudėtį ir paviršinio vandens surinkimo galimybes. Pavyzdžiui, sodo nerekomenduojama įrengti šiaurinėje ar vakarinėje pusėje arba jei ji yra pavėsyje.
Šlaito apželdinimui dažniausiai naudojami besidriekiantys, šliaužiantys augalai. Jie gali būti žydintys arba nežydintys. Konkrečius augalus reikia atrinkti įvertinus gruntą ir augimo vietos saulėtumą. Kaip populiarius galima išskirti viršūnžiedę pachisandrą (Pachysandra terminalis), aubretę (Aubrieta), karpytalapės stefanadros formą ‘Crispa’ (Stephanandra incisa ‘Crispa’). Norintiems visžalio apželdinimo puikiai tiks horizontalusis ir tarpinis kadagiai (Juniperus Horizontalis, Juniperus x media), kuriuos galima išformuoti pagal sklypo plotą.
Jei pats šlaitas yra gana status, vertėtų sodinti didesnes šaknų sistemas turinčius augalus arba tuos, kurie nėra tokie lepūs ir gali prisitaikyti prie bet kokio dirvožemio. Tam pasitarnauja katžolės, šaltalankiai, notros, čiobreliai, astilbės, daugelio mėgiamos kalninės pušelės ir kiti.
Norint, kad šlaite pasodinti augalai klestėtų, svarbu, kad gruntas būtų kokybiškas ir užtikrintumėte pakankamą laistymą pietinėje ir rytinėje dalyse. Daug kas priklauso ir nuo to, kokias medžiagas pasirinksite šlaito sutvirtinimui. Geriausia, jei naudojamos neorganinės kilmės medžiagos: nesuyrančios, ilgaamžės, atsparios liūtims, besikeičiančiai temperatūrai.
Galvojantiems apie žaliuojantį šlaitą reikėtų žinoti, kad statesniam šlaitui turi būti klojami specialūs tinklai ar sodinama ruloninė veja. Taip yra todėl, kad dėl statumo atsiranda rizika, jog sėklas nuplaus vanduo arba jos sudygs labai nevienodai. Jei plotas itin didelis, rekomenduojama naudoti hidrosėją. Tai skystu būdu sėjama veja, kurią galima sodinti ir daiginti ant bet kokio paviršiaus.
Jei sklypo šlaitas yra didesnis ar itin status, sudėtingas, reikėtų nepamiršti, kad viskas priklauso nuo paties projekto. Čia reikia įtraukti ir architektus, ir profesionalius apželdinimo specialistus. Kuo kokybiškiau bus pasiruošta, tuo sklandžiau vyks apželdinimo procesas. Jei norite apie jį sužinoti daugiau, kviečiame užsukti į šią svetainę: https://www.trihaus.lt/apzeldinimas/.
