2022 02 08
Valstybinių miškų urėdija (VMU) informuoja, kad Kaišiadorių rajone, Palapojės kaime, Paparčių girininkijoje nugriuvo Lapojos upelio užtvanka. Užlieta dalis aplink esančio miško bei dalis miško kelio, apie 10 ha ploto. Tai viena iš užtvankų, pastatytų sovietmečiu, maždaug prieš 60 metų, jos savininkas nežinomas.
„Šiandienos situacija tik įrodo, kad dabartinė strategija užtvankų klausimu yra teisinga. Nekokybiškas užtvankas griauname ir to nesustosime daryti. Užtvankos ne tik užkerta kelią žuvų migracijai ir sveikai upių ekosistemai, tačiau kartu kelia grėsmę ir aplinkinėms teritorijoms“, – situaciją komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Į įvykio vietą atvykę miškininkai ir Kaišiadorių savivaldybės atstovai ją apžiūrėję teigia, kad situacija kontroliuojama ir pavojaus nėra. Aplink upelį yra išskirtos miško teritorijos, paliktos gyvajai raidai, tad vertinti žalą sudėtinga. Anksčiau buvęs vidutiniškai apie 1 m. pločio upelis šiuo metu išsiplėtęs iki maždaug 20 m., tačiau VMU Trakų regioninio padalinio vadovas Vaidotas Pauželis mano, kad vanduo greitai atslūgs. Upelio srovė jau silpnėja.
Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. užtvankų – daugybė jų statytos dar sovietmečiu ir dalis jų tapo bešeimininkėmis. Jos kelia rimtų problemų, nes dalis kenkia upių ekosistemoms, yra avarinės būklės. Vienas iš Aplinkos ministerijos prioritetų – skatinti išmontuoti bešeimininkes ar savivaldybėms priklausančias užtvankas, kad būtų atkuriami žuvų migracijos koridoriai ir natūralios upių vagos.
Aplinkos ministerija iki antro ketvirčio pabaigos planuoja užbaigti bešeimininkių užtvankų pripažinimo, nurašymo ir griovimo procesų aprašus. Iki metų pabaigos numatoma sukurti finansinės paramos modelį, kuris padėtų savivaldybėms greičiau šalinti ekonominės naudos neteikiančias, nenaudojamas ar avarinės būklės valstybei priklausančias užtvankas ir pradėti jų griovimui reikalingus teisinius procesus.
Savo aplinkoje esame tiek pripratę prie užtvankų, kad net ir matydami avarinę jų būklę nesusimąstome apie saugumą ir metų metais daromą žalą. Stovinčiame vandenyje kaupiasi sąnašos, nyksta vandens gyvūnijos buveinės, žuvys negali įveikti dirbtinių kliūčių. Praėjusiais metais atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug 3 iš 5 Lietuvos gyventojų yra girdėję, jog užtvankos kenkia gamtai. Tačiau tik kas antras galėjo pasakyti, kad užtvankas derėtų demontuoti ir taip išlaisvinti upes – atkurti natūralią jų tėkmę.
Dėl blogėjančios techninės užtvankų būklės Aplinkos ministerija sulaukė ne vieno kreipimosi iš įvairių savivaldybių, mokslinių institucijų ir organizacijų. Mokslininkų skaičiavimais apie 20 proc. šalyje esančių užtvankų yra blogos techninės būklės. Neprižiūrimų užtvankų avarijos jau yra įvykusios Mažeikių, Radviliškio, Kretingos, Telšių, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Vilniaus rajonų savivaldybėse.
Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. parengė užtvankų, kurios avarijų atveju gali sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai, sąrašą Agentūros skaičiavimais trečdalis užtvankų kelia pavojų žmonių saugumui ir aplinkai. Galimos žalos atlyginimo klausimas iškyla subjektams, turėjusiems inicijuoti bešeimininkio turto perėmimo ir jo saugumo užtikrinimo procedūras.
