Naujieji džiugių švenčių ir naujų vilčių metai neatėjo į Rusiją, kuri vis giliau grimzta prezidento Vladimiro Putino niokojančio karo prieš Ukrainą sūkuryje.
Naujametė žinia optimizmo nepridėjo
V. Putinas deramai paskelbė savo tradicinę naujametinę žinią, kurioje pabrėžė šventą pareigą ginti tėvynę (Meduza, gruodžio 31 d.). Tačiau jo geriausi linkėjimai nesukėlė jokio džiaugsmo gyventojams, kurie tebėra sutrikę dėl prarastos gerovės ir nerimauja dėl naujos mobilizacijos bangos (Nezavisimaja gazeta, gruodžio 24 d.).
Pirmoji mobilizacijos banga, kuri buvo paskelbta 2022 m. rugsėjį po daugelio Kremliaus patikinimų, kad toks drausminimas bus nereikalingas, sukėlė didelį šoką visuomenei, nes daugelis rusų buvo linkę apsimesti, kad 2022 m. vasario 24 d. pradėta „specialioji karinė operacija” – vėlgi po daugelio patikinimų, kad ji neįvyks – neturi jokios reikšmės jų kasdieniam gyvenimui.
Kontrastas tarp V. Putino pasirengimo priimti užsitęsusio konflikto perspektyvą ir vis didėjančio Rusijos visuomenės nuovargio dėl karo, kurio tikslas lieka nesuprantamas, sukeltų skausmų ir sunkumų nuolat aštrėja (Carnegie Politika, gruodžio 19 d.).
Gynybos ministro Sergejaus Šoigu pasiūlytas smarkiai išsekusių Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstatymo planas iš tiesų yra būtinas norint taip kariauti, tačiau net patriotiškai nusiteikę kariniai komentatoriai abejoja ar jis gali būti įgyvendintas (Topwar.ru, gruodžio 28 d.).
V. Putinas gali įsivaizduoti esąs paklusnaus elito ir drausmingų masių aukščiausiasis vadas, tačiau didėjantis pastarųjų nepasitenkinimas lemia ir pirmųjų nuotaikų rūgštėjimą (Re: Russia, gruodžio 26 d.).
Rusų visuomenės nuomonės apklausos demonstruoja lojalumą, kai kiekvienas antikarinis pareiškimas traktuojamas kaip nusikaltimas, tačiau vis dėlto jos rodo, kad žmonės aiškiai teikia pirmenybę taikos deryboms, o ne tolesniems mūšiams; 18-24 metų amžiaus grupėje du trečdaliai apklaustųjų tikisi, kad karas baigsis (Levada.ru. Gruodžio 23 d.).
Vyresnės kartos atstovai gali būti labiau linkę likti ištikimi oficialiam kursui, tačiau jie yra labiausiai pažeidžiami, kai kalbama apie valstybės teikiamų socialinių išmokų, ypač sveikatos apsaugos, kuri smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ir kuriai vis dar labai trūksta lėšų, ribojimą (The Insider, gruodžio 29 d.).
Visą Maskvos karo prieš Ukrainą ekonominę kainą sunku apskaičiuoti, visų pirma dėl to, kad oficialiai neskelbiami pagrindiniai statistiniai duomenys.
Be to, vyriausybė labiau rūpinasi pateikti atsparios ekonomikos vaizdą, o ne šalinti didelius svarbiausių tiekimo grandinių iškraipymus (Riddle, gruodžio 21 d.; Kommersant, gruodžio 30 d.).
Fiskalinės manipuliacijos padeda slopinti infliaciją, tačiau bendras ekonomikos nuosmukio ir degradacijos mastas lieka užmaskuotas – ir jis neabejotinai gilės (The Insider, gruodžio 25 d.).
Naftos ir gamtinių dujų gavybos mažinimas, kurį lemia palaipsniui griežtėjantis Vakarų sankcijų režimas, padidins dėl sankcijų apribotų eksporto kainų poveikį ir padarys tokią didelę žalą valstybės biudžetui, kad valdžios pareigūnai mieliau operuoja išgalvotais skaičiavimais, kurie kreivai atitinka Kremliaus norus (Novayagazeta.eu, gruodžio 29 d.).
V. Putino nuomone, jo masinis karinės jėgos panaudojimas sugriovė senąją, neteisingą ir Jungtinių Valstijų dominuojamą pasaulio tvarką. Tačiau iš tiesų jo veiksmai tik smarkiai sumažino Rusijos vaidmenį pasaulio valdyme
Ilgai žadėtas V. Putino dekretas, kuriuo reaguojama į kainų lubas, nustatytas Rusijos eksportuojamai jūra naftai, nepadarė įspūdžio nei importuotojams, nei pasaulinei rinkai, ir jis gali atsigręžti priešinga linkme – dar labiau apsunkinti sankcijų pasekmes Rusijos gamintojams (RBC, gruodžio 27 d.).
V. Putino nuomone, jo masinis karinės jėgos panaudojimas sugriovė senąją, neteisingą ir Jungtinių Valstijų dominuojamą pasaulio tvarką. Tačiau iš tiesų jo veiksmai tik smarkiai sumažino Rusijos vaidmenį pasaulio valdyme (Russiancouncil.ru, gruodžio 29 d.).
Pagrindinės Maskvos viltys siejamos su JAV ir Kinijos sudėtingų ekonominių ryšių susilpnėjimu, taip pat su įtampos tarp jų padidėjimu, dėl kurio Rusija taptų vertingesne savo galingosios kaimynės sąjungininke (Rossiiskaya gazeta, gruodžio 26 d.).
Daug dėmesio žiniasklaida skyrė 2022 m. gruodžio 30 d. iš dalies transliuotoms virtualioms V. Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo deryboms, tačiau sunku nuslėpti abiejų lyderių perspektyvų skirtumus, net jei oficialioje Kremliaus renginio išklotinėje praleisti Xi žodžiai apie sudėtingą kelią į taiką Ukrainoje (Kremlin.ru, gruodžio 30 d.).
V. Putinas norėjo sutelkti dėmesį į karinį ir techninį bendradarbiavimą, tačiau Xi savo gerokai trumpesniame įžanginiame pranešime apie tai nepasakė nė žodžio, o daugiausia dėmesio skyrė tarpvalstybiniams ryšiams (Meduza, gruodžio 30 d.).
Svarbu tai, kad Kinijos lyderiui neatrodė tinkama priimti V. Putino kvietimą pavasarį su valstybiniu vizitu apsilankyti Maskvoje.
Kodėl atsargu Pekinas?
Šį atsargumą tikriausiai lėmė nuojauta, kad per kelis ateinančius mėnesius Rusijoje gali daug kas pasikeisti ir nutraukti bjaurų 2022 m. tęstinumą.
Ukrainos mūšio laukuose apkasų karo būklė toli gražu nėra stabili, o Rusijos raketų smūgių serija Ukrainos kritinei infrastruktūrai vargu ar yra tvari ir vis mažiau veiksminga (Novayagazeta.eu, gruodžio 29 d.).
Gynybinių linijų laikymas yra įmanomas strateginis variantas, tačiau V. Putinui reikia sėkmės, net ir simbolinės, kad įrodytų, jog karas iš tiesų vyksta pagal planą (Nezavisimaja gazeta, gruodžio 24 d.).
Galiausiai Putinas neturi jokios išeities iš besiartinančios katastrofos, ir jam reikia visapusiškesnės mobilizacijos savo užsibrėžtam tikslui pasiekti. Jam taip pat reikia palaikyti įvaizdį, kad gyvenimas Rusijoje gali tęstis įprastai.
Sunkiai iškovotas Bachmuto užėmimas, jei jis iš tiesų įvyktų, vargu ar būtų laikomas net Piro pergale, tačiau plataus masto puolamoji operacija gali pastūmėti nepakankamai aprūpintą ir demoralizuotą Rusijos kariuomenę prie ribos (Radio Svoboda, gruodžio 28 d.).
Ukrainos kariuomenė nuolat smogia logistikos keliams ir valdymo centrams, kruopščiai žvalgydama silpnąsias Rusijos gynybos vietas, ir net nedidelė taktinė sėkmė Maskvoje sukeltų didelį rezonansą (Meduza, gruodžio 29 d.).
Skirtingos Rusijos elito grupės yra nevienodai sutrikdytos, tačiau visos jos žino, kad užsitęsęs karas sužlugdys V. Putino populiarumą, o jų lojalumas gali išgaruoti netikėtai ir staiga (Republic.ru, gruodžio 29 d.).
Galiausiai Putinas neturi jokios išeities iš besiartinančios katastrofos, ir jam reikia visapusiškesnės mobilizacijos savo užsibrėžtam tikslui pasiekti. Jam taip pat reikia palaikyti įvaizdį, kad gyvenimas Rusijoje gali tęstis įprastai.
Problema ta, kad jis negali to įgyvendinti vienu metu: šalis nepajėgi sutelkti kolektyvinių pastangų, būtinų karui palaikyti, o neįveikiamo konflikto išlaidos ir skausmai toliau traumuoja Rusijos visuomenę. Taigi, mirtinas 2022 m. košmaras tęsiasi, o Putinas tikisi, kad jis tęsis neribotą laiką. Tačiau pats Rusijos valstybės išlikimas gali priklausyti nuo to, ar jis baigsis ne po kelerių metų, o po kelių mėnesių, o gal net savaičių.
Pavelas K. Bajevas, Eurasia Daily Monitor
