2020 12 23
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2021 metais. Kitąmet augs vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir kitos pensijos, minimali alga, nuo rugsėjo nemokamai mokyklose bus maitinami ne tik pirmokai, bet ir visi antrokai, padidės bazinis pareiginės algos dydis.
„Nuoseklus senatvės pensijų, netekto darbingumo ir kitų pensijų augimas, vaiko pinigai ir didesnė minimalioji mėnesio alga padės sunkiausiai gyvenantiems šalies žmonėms. Norėčiau pabrėžti, kad dėl dabartinės Covid-19 situacijos neatidėliotinų sprendimų visumos, skubiai priimant 2021 m. biudžetą, vienišų asmenų pensijų klausimas neliko pamirštas. Pavasario Seimo sesijos darbotvarkėje bus pateiktas projektas, kad vienišų asmenų pensijos pasiektų ne tik našlius, bet visus vienišus asmenis”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kaip keisis socialinės išmokos ir parama šeimoms su vaikais
VAIKO PINIGAI. Kitąmet vaiko pinigai padidės nuo 60 iki 70 eurų. Papildoma išmoka (41 euras) skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, t. y. vaiko pinigai neįgaliems, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams sieks 111 eurų per mėnesį.
Vaiko pinigus iš viso gauna apie 518 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje, iš jų apie 144 tūkst. vaikų – su papildoma išmoka vaikui.
Vaiko pinigai mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų arba iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Gausi šeima yra tokia, kurioje auginami, globojami 3 ir daugiau vaikų. Nepasiturinčia šeima laikoma ta, kurioje vidutinės pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui neviršija 256 eurų, neįskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio bei nedarbo socialinio draudimo išmokos.
IŠMOKA BESIMOKANČIO ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Nuo kitų metų ši išmoka bus mokama neatsižvelgiant į besimokančio ar studijuojančio asmens amžių. Kai vaikas prižiūrimas vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris dėl mokymosi ar studijų neturi sukaupęs socialinio draudimo stažo vaiko priežiūros išmokai iš „Sodros“ gauti, jam skiriama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. 240 eurų dydžio išmoka per mėnesį mokama nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 2 metai.
NEMOKAMAS MAITINIMAS. Nuo kitų metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus ne tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų, priešmokyklinukai ir pirmokai, bet ir visi antrokai.
Šiais mokslo metais šalyje mokosi beveik 350 tūkst. mokinių, iš jų teisę į nemokamą maitinimą turi apie 100 tūkst. mokinių: priešmokyklinukai, pirmokai ir vyresnių klasių mokiniai iš nepasiturinčių šeimų. Įvedus nemokamą maitinimą antrokams, nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus beveik 126 tūkst. mokinių.
Kaip keisis pensijos senjorams ir neįgaliesiems
PENSIJOS. Socialinio draudimo pensijos 2021 metais didės 9,58 proc. Tiek procentų didės ne tik senatvės pensija, bet ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, našlių ir našlaičių pensijos.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurų, o vidutinė pensija – 415 eurų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 400 eurų, o vidutinė pensija – 377 eurus.
Pačių mažiausių pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų pensijų, išskyrus šalpos pensijas, suma nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, mokamos pensijų priemokos. 2021 metas šis dydis bus 260 eurų (šiuo metu – 257 eurai). Konkreti priemoka asmeniui priklauso nuo per visą gyvenimą įgyto stažo. Būtinąjį stažą įgijusiam pensijos gavėjui bendra visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Mažiau stažo įgijusiems asmenims mokama proporcingai mažesnė pensijų priemokos dalis.
Kitąmet valstybinės pensijos didėja 1,2 proc., valstybinių pensijų bazė ūgteli iki 58,70 eurų, didesnes valstybines pensijas gaus ir pareigūnai, kariai, teisėjai.
Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, beveik 98 tūkst. valstybinės pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų, apie 60 tūkst. šalpos išmokų gavėjų, apie 5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų.
Kas keisis dirbantiesiems
MINIMALI ALGA. 2021 metais minimali alga, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, didės nuo 607 iki 642 eurų „ant popieriaus“. „Į rankas“ alga padidės nuo 447 iki 467 eurų, jeigu asmuo nekaupia antroje pensijų pakopoje.
Minimali ar mažesnė alga Lietuvoje mokama apie 130 tūkst. asmenų iš maždaug 1,27 mln. apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis.
DARBO UŽMOKESTIS. Kitąmet augs ir valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų, teisėjų, karių darbo užmokestis, nes bazinis pareiginės algos dydis didinamas nuo 176 iki 177 eurų.
Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat augs minimalūs pareiginės algos koeficientai. Dėl minimalių koeficientų biudžetinio sektoriaus darbuotojams bus sprendžiama rytoj balsuojant Seime.
Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.
Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, teisėjų, karių.
Kitąmet didės socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Nuo liepos 1 d. minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami 30 procentų, vietoj dabar esamų 20 procentų, daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gaus ir už turimą kvalifikacinę kategoriją. Daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gaus ir už turimą kvalifikacinę kategoriją.
Kitos išmokos
Kasmet tvirtinant valstybės ir savivaldybių biudžetus, keičiasi ir socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso gyventojams mokamos išmokos arba teisė į socialinę paramą.
Kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 40 eurų, šalpos pensijų bazė – 143 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 120 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 128 eurus, o minimalių vartojimo poreikių dydis – 260 eurų.
Mokesčių ir įmokų tarifai nesikeis
Kitąmet neplanuojama keisti jokių mokesčių ar socialinio draudimo įmokų tarifų nei dirbantiems pagal darbo sutartį, nei savarankiška veikla užsiimantiems asmenims. Keisis įmokų ir išmokų dydžiai, kurie susiję su minimaliąja mėnesio alga.
Kaip žinoma, nuo minimaliosios mėnesio algos priklauso socialinio draudimo įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, „Sodros“ įmokų „grindys“, kai asmeniui apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalus, mėnesinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka.
Su minimaliąja alga siejamos ir verslo liudijimų turėtojų bei individualios žemės ūkio veiklos pajamų nedeklaruojančių ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos.
Savarankiškai dirbantiems asmenims nuo kitų metų vasario pradžios ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos priklausys tik tuo atveju, jeigu bus sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį kalendorinį mėnesį iki ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės atsiradimo.
Didėjant minimaliai mėnesio algai taip pat auga nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Kitąmet mažės socialinio draudimo įmokų „lubos“. Jeigu šiuo metu socialinio draudimo įmokos nebemokamos asmens darbo užmokesčiui per metus viršijus 84 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio ribą, tai kitąmet įmokų nebereikės mokėti viršijus 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių ribą per metus. Nuostata dėl įmokų „lubų“ bus taikoma asmeniui nepriklausomai nuo to, keliose darbovietėse jis dirba.
