Kauno tvirtovės IV forto užnugario kareivinėse, Plytinės g. 15, prasidėjo restauracijos darbai. Rokuose esančiame forte bus atnaujintas fasadas, pažeisti elementai, sprendžiamos drėgmės ir vandens nuvedimo problemos. Ateityje kareivines numatoma pritaikyti ekspozicijoms, kultūrinei ir pažintinei veiklai, kad šis istorinis statinys taptų atvira ir lankytojams patrauklia erdve. Apie tai praneša Kauno merija.
Išsaugant autentiškumą
Darbai IV forto užnugario kareivinėse pradėti šių metų birželį pagal parengtą fasadų tvarkybos darbų projektą. Jame numatyti avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo ir remonto sprendiniai. Tvarkant istorinį statinį daug dėmesio skiriama jo autentiškumui – siekiama išsaugoti vertingąsias savybes ir istorines konstrukcijas.
„Fortai yra gyva mūsų miesto istorija. Kai radome juos užžėlusius ir neprižiūrėtus, nusprendėme juos prikelti ir atverti žmonėms. Mums svarbu, kad jie nebūtų tik seni pastatai, į kuriuos pasižiūrėtume iš tolo. Tai puikios vietos edukacijoms, vaikų ir jaunimo veikloms, renginiams ir gyvam istorijos pažinimui“, – akcentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Projekte numatyta stabilizuoti statinio būklę ir sustabdyti tolesnį jo nykimą, sutvarkyti mūro, betono ir akmens paviršius, parapetus, cokolį bei kitus fasadų elementus. Remiantis istorine medžiaga, atkuriami autentiški langai ir durys, o vidaus patalpose įrengiamos naujos grindys. Taip pat sprendžiamos drėgmės poveikio ir vandens nuvedimo problemos, galinčios daryti neigiamą įtaką objekto būklei.
Šiuo metu jau atlikti pirmieji paruošiamieji ir ardymo darbai. Kareivinėse išardytos senos grindys, rengiama vieta naujai grindų dangai. Planuojama atsisakyti slenksčių, todėl patalpos bus pritaikytos skirtingų poreikių lankytojams.
Tvarkoma ir pastato išorė. Nukasus gruntą nuo šoninių fasadų, atidengti betoniniai vandens nuvedimo latakai. Įvertinus jų būklę nustatyta, kad kai kur jie yra atitrūkę nuo fasadų ir suskilę. Taip pat atlikta perkasa pamatams įvertinti – nustatyta, kad jų būklė gera. Pamatai sumūryti iš lauko riedulių ir padengti storu molio sluoksniu.
Nauja erdvė kultūrai
Atnaujintos kareivinės bus pritaikytos kultūrinei ir pažintinei veiklai. Jose numatoma įrengti erdves ekspozicijoms apie fortifikaciją ir jos raidą – nuo senovės piliakalnių, iki Pirmojo pasaulinio karo bei šiuolaikinės fortifikacijos, parodoms, o forto teritoriją panaudoti festivaliams, edukacijoms ir kitiems renginiams.
Siekiant, kad istorinis objektas būtų įdomus ir šiuolaikiniam lankytojui, ateityje numatoma galimybė organizuoti pasivaikščiojimus su papildytosios realybės elementais. Tokios priemonės padėtų interaktyviai pristatyti forto istoriją ir suteiktų daugiau galimybių pažinti jo teritoriją.
„Dar prieš kelerius metus IV fortas buvo beveik neprieinamas – teritoriją buvo užgožusi augmenija, neveikė drenažo sistema, dalis statinių buvo avarinės būklės. Įkūrus VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“, fortas sulaukė nuoseklaus dėmesio.
Dabar teritorija tvarkoma, atkuriami vertingi elementai, šalinamos avarijos grėsmės. Greta augančių miesto teritorijų IV fortas ateityje taps gyvybinga kultūrine erdve vietos bendruomenei ir miesto svečiams“, – sakė VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ direktorius Egidijus Bagdonas.
Kareivinių tvarkybos darbus atlieka UAB „Ekodora“. Sutarties vertė siekia daugiau kaip 413,8 tūkst. eurų. Jei viskas eisis pagal planą, sutartyje numatyta, kad darbai turi būti užbaigti 2027 m. liepą. Kitus tęstinius forto tvarkybos ir priežiūros darbus atlieka savivaldybės įstaiga VŠĮ „Kauno tvirtovės parkas“ darbai finansuojami „Iniciatyvos Kaunui“ programa.
Įgyvendinus projektą, IV forto kareivinės taps patrauklesnės lankytojams ir geriau pritaikytos kultūrinėms veiklos. Išsaugant statinio charakterį, bus sudarytos sąlygos jo istoriją pristatyti šiuolaikiškai ir atverti šią Kauno tvirtovės dalį platesniam lankytojų ratui.
Tarptautinio projekto dalis
IV forto kareivinių tvarkymas yra dalis projekto „FORT-UNION – Lenkijos ir Lietuvos fortifikacijų tinklo integracija reprezentaciniams turizmo produktams kurti“, įgyvendinamo pagal 2021–2027 m. INTERREG VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programą.
FORT-UNION siekiama stiprinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos fortifikacijų paveldo panaudojimą turizmui, kuriant naujus lankymo pasiūlymus ir aktualizuojant bendrą abiejų šalių istorinį bei kultūrinį palikimą. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais Lietuvoje ir Lenkijoje, o jo idėja grindžiama skirtingų fortifikacijų objektų, patirčių ir istorinių išteklių sujungimu į bendrą turizmo tinklą.
Abiejų šalių pasienio regione gausu Pirmojo pasaulinio karo fortifikacijų, tačiau jų turizmo potencialas dar nėra išnaudojamas visa apimtimi. Todėl projektu siekiama ne tik sutvarkyti ir išsaugoti atskirus paveldo objektus, bet ir juos sujungti į platesnį bendrą turizmo kontekstą, stiprinti jų matomumą ir kurti naujus lankymo pasiūlymus.
Kauno tvirtovės IV fortas šiame kontekste taps vienu iš naujų lankytinų vietų. Sutvarkytos erdvės sudarys sąlygas geriau pristatyti fortifikacijų istoriją, organizuoti parodas, edukacinius užsiėmimus ir kultūros renginius, taip stiprinant Kauno tvirtovės kaip kultūrinio turizmo objekto patrauklumą.
Projektas „FORT-UNION – Lenkijos ir Lietuvos fortifikacijų tinklo integracija reprezentaciniams turizmo produktams kurti“ (FORT-UNION Nr. LTPL00354) įgyvendinamas pagal 2021–2027 m. INTERREG VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programą. Vykdymo pradžia – 2025 m. birželio 1 d., pabaiga – 2028 m. gegužės 31 d. Projektas realizuojamas kartu su partneriais Lietuvoje ir Lenkijoje.
****
Fortas buvo pastatytas 1883–1889 m. laikotarpyje. Čia įsikūrusi carinės Rusijos kariuomenė gaudavo naujausių ginklų. Rusijai įsigijus 12 „Maxim-Nordenfelt“ penkiavamzdžių kulkosvaidžių, keletas jų buvo perduoti tvirtovės įgulai. 1894 m. trys tokie kulkosvaidžiai, kaip galimi ginklų variantai, buvo išbandyti IV forto kaponieriuje.
Šaudant 4 min. visiems vienu metu, buvo stebimi artileristų veiksmai, susikaupusių dujų poveikis jų kvėpavimo takams. Kaponieriuje buvo gera ventiliacija, todėl dujos nesikaupdavo ir artileristai dėl to nesiskųsdavo. Šie kulkosvaidžiai buvo pirmieji Lietuvoje išbandyti automatiniai ginklai (Rusijoje – vieni pirmųjų).
1893 m. pagal tvirtovės karo inžinieriaus Lichačiovo brėžinius gamykloje pagamintas prieššturminio pabūklo keliamasis mechanizmas 1894 m. liepą buvo sumontuotas ir išbandytas taip pat IV forte. Kol nebuvo šio mechanizmo, artileristai prieššturminius pabūklus iš forto apatinės dalies į viršuje esančias pozicijas užtempdavo rankomis. Jį sumontavus, pabūklus buvo galima greitai užkelti į viršų ir parengti šaudyti. Bandymai buvo sėkmingi, tačiau šis geras, tam laikotarpiui tikęs išradimas, tvirtovėje taip ir liko vienintelis.
1915 m. rugpjūčio viduryje fortą puolė vokiečiai, rusų armija ilgai nesipriešino, todėl fortas nedaug nukentėjo.
1925 m. fortas perduotas Karo technikos pulkui.[3] 1941 m. užėjus vokiečiams, forte nuo rugpjūčio pradėti naikinti žydai. Didžioji dalis čia atvesti iš Kauno geto. 1941 m. naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė apie 4000 žydų, vien rugpjūčio 8 d. – 500 Kauno geto inteligentų.
Forto teritorija tankiai apaugusi neaukštais želdiniais, perimetrą juosia gynybinio griovio siena, stambių medžių eilės. Asimetrinio plano, netaisyklingo keturkampio formos forto teritorijos reljefas mažai pažeistas. Šiaurinėje pusėje išlikę įvažiavimo į teritoriją vartai, už kurių – kareivinių kompleksas, įvairios paskirties gynybiniai įtvirtinimai. Fortas susideda iš kazematinės dalies su flangais, sudėtingų centrinės ir užnugario poternų, kampinių kaponierių, gynybinių griovių ir nepakitusios esplanados. (Wikpoedia info.)
