Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė 35,4 proc. laikiusiųjų, antradienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė (Išrinkta į Seimą Kaune, Šilainių apygardoje – Kauno konservatorių lyderė).
„35 proc. laikiusių mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, o paprasčiau tariant, neišlaikė matematikos egzamino. Matematika yra krizinėje situacijoje“, – per spaudos konferenciją antradienį paskelbė J. Šiugždinienė.
Matematikos brandos egzamino rezultatų paskelbimas buvo atidėtas, šiemet abiturientams egzaminą išlaikius prastai.
Po peržiūros padaugėjo šimtukų
Praėjusią savaitę paaiškėjus, kad matematikos egzamino rezultatai blogesni nei pernai, ministrė paprašė atlikti brandos egzamino papildomą vertinimą ir jo rezultatus tvirtinti tik atlikus analizę.
Prastų šių metų matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų priežasčiai išsiaiškinti buvo sudaryta speciali ekspertų komisija.
J. Šiugždinienės teigimu, komisija nustatė, kad matematikos brandos egzaminas atitiko programos reikalavimus, tačiau du uždaviniai buvo sudėtingi, ir dėl jų buvo šiek tiek pakeistas balų skaičiavimas.
Ministrė pažymėjo, kad šie pakeitimai turėjo įtakos skaičiuojant geriausius rezultatus, dėl to išaugo gavusiųjų šimtukus, tačiau jie neturėjo įtakos neišlaikiusiųjų skaičiui.
Dėl pakeitimų per egzaminą gautų šimtukų skaičius išaugo nuo 58 iki 116.
Komisijos išvadose pažymima, kad didelio egzaminą neišlaikiusių mokinių skaičiaus negalima sieti su užduoties sudėtingumu ir visų praėjusių metų minimalius reikalavimus atitinkančios užduotys yra panašaus sudėtingumo.
„Nebuvo pagrindo keisti išlaikymo ribą, jokio pagrindo keisti žemiausiąją ribą nebuvo. Mes matėme pagrindą keisti tik aukštesnę ribą“, – sakė komisijai vadovavusi matematikos mokytoja ekspertė Vilija Dabrišienė.
Norėtų neišlaikiusių sumažinti perpus
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė teigė, kad mokinių prastų matematikos pasiekimų problema yra įsisenėjusi ir situacijos greitai pakeisti nepavyks, bet norima ateityje neišlaikiusiųjų egzamino skaičių sumažinti bent perpus.
„Tokio konkretaus skaičiaus kol kas nesame nusimatę, mes nesame labai išskirtiniai su savo matematikos egzaminais, rezultatai blogi ir kaimyninių valstybių, čia nėra kažkoks išskirtinumas, bet sumažinimas (neišlaikiusių) per pusę turėtų būti“, – sakė ministrė.
Pasak jos, ekspertų komisijos rezultatai rodo, kad egzaminas atitiko programą, ir jo prasti rezultatai yra tikrosios padėties mokyklose atspindys.
„Abejonė, kad mokiniams buvo pateikta per daug sudėtingų uždavinių, kurių jie nepajėgia išspręsti, išsklaidyta. Deja, rezultatai atspindi tikrąją mūsų matematikos situaciją. Ji yra labai bloga. Dabar galiu konstatuoti: tai yra daugybę metų nepriimtų sprendimų pasekmė. Tai tik patvirtina, kad delsti negalima nė minutės. Jau priimta ir dar planuojama priimti nemažai sprendimų“, – situaciją komentavo J. Šiugždinienė.
Jos teigimu, siekiant keisti situaciją parengta nauja matematikos bendroji programa, ji mokyklose bus pradėta įgyvendinti kitų metų rugsėjį, kartu su nauja vidurinio ugdymo matematikos bendrąja programa atsiras tarpiniai atsiskaitymai.
Po ilgos pertraukos nuo šių mokslo metų 10 klasės mokiniams sugrąžinta ketvirtoji matematikos pamoka, tam skiriant ir reikalingą finansavimą – 6 mln. eurų mokytojams už darbą apmokėti.
Atnaujinus vidurinio ugdymo sąrangą matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros bus mokomasi pagal dvi – bendrojo ir išplėstinio kursų programas. Todėl vyks atskiri valstybiniai matematikos egzaminai bendrajam ir išplėstiniam kursui.
Numatomas pereinamasis slenkstis ketinantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, kuomet lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) įvertinimas turėtų būti ne mažesnis nei 4 balai.
„Aš pristačiau kompleksinius pokyčius, tam tikrų rezultatų reikia tikėtis jau kitų metų brandos egzamine. Nors mums sako ekspertai, kad tikrai neturėtumėm tikėtis labai geresnių rezultatų, bet darysime viską, kad būtų geresni“, – sakė ministrė.
Egzamino lengvinti neplanuojama
Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja Asta Ranonytė teigė, kad kitais metais lengvinti egzamino neplanuojama, o dalis mokinių jau šiemet atėjo „į matematikos renginį, o ne į matematikos egzaminą“.
„Matematikos egzaminas kitais metais atitiks programą, tikrai kitais metais nėra keliamas tikslas palengvinti egzamino struktūrą, jo apimtis arba taškų skaičių“, – sakė A. Ranonytė.
NŠA atstovė teigė, jog visi indikatoriai rodo, kad mokiniai į matematikos egzaminą dažnai žiūri kaip į loteriją, tai rodo ir didelis pasirenkančių mokytis matematiką išplėstiniu kursu, tačiau egzamino laikyti neateinančiųjų skaičius.
„Matome, kad mokykloje mokosi šimtas mokinių, kurie ketina laikyti brandos egzaminą, jie mokosi išplėstiniu kursu, o į egzaminą ateina nuo 10 iki 15 mokinių. Tai reiškia, kad valstybė investuoja, yra sukeliama lūkesčių kartelė ne tik iš mokinių, bet ir iš valstybės pusės, ir tie mokiniai nepasirenka laikyti egzamino. Tai rodo, kad matematiką mes traktuojame kaip loteriją, jeigu aš norėsiu, jeigu man pasirodys, kad tinkama, aš ateisiu“, – kalbėjo A. Ranonytė.
„Lygiai taip pat tarp tų atėjusių mokinių, tikėtina, kad didesnė dalis iš neišlaikiusių egzamino jau egzamino dieną žinojo, kad neišlaikė egzamino, nes jie išsinešė juodraščius, ir pakankamai tuščius juodraščius“, – pridūrė NŠA direktorės pavaduotoja.
Nepalanki situacija
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, kad problema yra neadekvatus mokinių vertinimas mokyklose, nes neturėtų būti atvejų, kai egzamino neišlaiko metiniame įvertinime devynetą ar dešimtuką turintis mokinys.
„Negali būti taip, kad metiniame turintis devynis ar dešimt, t. y. aukščiausius įvertinimus, neišlaiko egzamino. Tai yra didžiulė problema, sudaroma iliuzija mokiniams, kad puikiai moka matematiką, o iš tikrųjų matematikos gebėjimai, samprotavimas, yra menki“, – teigė viceministras.
Jis taip pat teigė, kad kol kas matyti tolygus rezultatų prastėjimas ir pakeisti kryptį bus sunku.
„Kada tu stebi rezultatus nuo 2015 ar net 2001 metų, labai aiškiai yra nepalanki Lietuvai situacija, todėl, kad tas blogėjimas, važiavimas žemyn, yra tolygus. Tai reiškia, kad ir kitais metais, jei nebus imtasi nuo trumpalaikių iki ilgalaikių priemonių, tas rezultatas dar prastės. Šioje vietoje norima stabilizuoti situaciją ir pakeisti kryptį, o pakeisti kryptį labai sunku“, – sakė R. Skaudžius.
Šiemetiniame egzamine vėl išryškėjo skirtumai tarp miesto ir kaimo savivaldybių. Didmiesčių mokyklose matematikos egzamino neišlaikė 27,7 proc. mokinių, kaimo vietovėse – 40,1 proc. mokinių.
Sėkmingiausiai matematikos egzaminą laikė Birštono (išlaikė 82,4 proc.), Rietavo (80,5 proc.), Visagino (80 proc.), Kauno miesto (74,9 proc.), Zarasų rajono (74,4 proc.), Kėdainių rajono (72,6 proc.), Šiaulių rajono (72,3 proc.), Druskininkų (71,6 proc.), Vilniaus miesto (71,2 proc.) abiturientai.
NŠA duomenimis, matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet ketino laikyti 15 tūkst. 834 jaunuoliai.
Būti išlaikius valstybinį matematikos egzaminą reikia norint stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. Be šio, reikia išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną laisvai pasirenkamą egzaminą.
Autorė Milena Andrukaitytė
