Lietuvos mokslo premijų komisija ketvirtadienį paskelbė šiųmetinius laureatus, tarp apdovanotųjų – Lietuvos krikščionybės, maisto, dirbtinio intelekto, navikų, genetinius centrinės nervų sistemos pakitimų tyrinėjimais užsiimantys mokslininkai.
Iš viso skirtos septynios premijos: po dvi – humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio srityse, viena – technologijos mokslų srityje.
Į premijas pretendavo 24 darbai. Vienos premijos dydis – 32 tūkst. 760 eurų, (780 bazinių socialinių išmokų).
Didžiausia konkurencija – humanitarinių darbų srityje
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos Tomui Baleženčiui už darbų ciklą „Daugiakriteriniai metodai integruotam efektyvumo vertinimui ir ekonominių sprendimų priėmimui“ ir Dariui Baronui už darbų ciklą „Krikščionybės Lietuvoje tyrimai: politiniai, socialiniai ir kultūros istorijos pjūviai (1009–1795)“.
Pasak komisijos atstovų, konkurencija humanitarinių mokslų srityje šiemet buvo itin didelė – sulaukta devynių stiprių darbų.
T. Baleženčio darbų cikle apibendrinti tarpdisciplininiai tyrimai, skirti daugiakriterinės socioekonominių reiškinių analizės problematikai, ciklas apima žemės ūkio ekonomikos, energetikos ekonomikos ir valdymo ekonomikos tyrimus.
D. Barono darbuose nagrinėjamas Lietuvos christianizacijos procesas XIII–XV amžiuose, naujai nušviečiami lietuvių santykiai su artimesniais ir tolimesniais kaimynais, atskleidžiami nauji Senosios Lietuvos daugiakultūrės tikrovės klodai bei dabartinės Lietuvos europinės integracijos šaknys.
Įvertinti spinduliuotės, funkcinių maisto medžiagų tyrimai
Fizinių mokslų srityje įvertinti Tomas Čeponis, Eugenijus Gaubas ir Juozas Vidmantis Vaitkus už darbų ciklą „Didelių įtėkių poveikių medžiagai tyrimai radiacijos dozimetrijai ir spindulinių technologijų kūrimui“. Ciklas skirtas esminiams procesams nagrinėti skvarbiųjų spinduliuočių ir detektorių medžiagų sąveikos reiškiniuose.
Taip pat apdovanotas Petras Rimantas Venskutonis už darbų ciklą „Funkcinės maisto medžiagos: inovatyvios jų gamybos technologijos, nauji produktai ir pritaikymas maisto saugai bei sveikumui“. Autoriaus darbuose pristatomi atlikti žaliavų ir naujų funkcinių medžiagų tyrimai, sukurtos inovatyvios perdirbimo technologijos, taikant biorafinavimo koncepciją, gautos medžiagos išbandytos maisto produktuose.
Premija – genomo pokyčių, dirbtinio intelekto tyrinėtojams
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje premija įvertintas Vaidučio Kučinsko, Eglės Preikšaitienės, Laimos Ambrozaitytės, Loretos Cimbalistienės, Algirdo Utkaus darbų ciklas „Genomo persitvarkymai esant įgimtiems centrinės nervų sistemos raidos sutrikimams: kilmė, genominiai mechanizmai, funkcinės ir klinikinės pasekmės“. Šiame darbe ištirta daugiau nei 500 asmenų, turinčių intelektinę negalią, identifikuotos įvairios chromosominės ir monogeninės (ne)sindrominės intelektinės negalios priežastys. Tai vienas pirmųjų tokio pobūdžio darbų Lietuvoje ir Rytų Europoje.
Dar viena Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities premija skirta Jurgitai Skiecevičienei, Laimui Virginijui Jonaičiui, Gediminui Kiudeliui ir Juozui Kupčinskui už darbų ciklą „Navikinės ir uždegiminės virškinimo sistemos ligos: nauji molekuliniai biožymenys, klinikiniai-epidemiologiniai aspektai, šiuolaikiniai gydymo metodai“. Darbe pateikiami nauji ligų molekulinių biožymenų, mikrobiomo, epidemiologiniai tyrimų duomenys bei šiuolaikiniai gydymo metodai, kurie turėjo reikšmingą įtaką virškinimo sistemos ligų mokslinių tyrimų bei klinikinės praktikos raidai Lietuvoje ir tarptautiniu mastu.
Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta Gintautui Dzemydai ir Olgai Kurasovai už darbų ciklą „Nuo duomenų mokslo link dirbtinio intelekto technologijų“. Duomenų mokslo srities darbo rezultatai susiję su duomenų mokslo įsitvirtinimu tarp kitų mokslų ir su dirbtinio intelekto renesansu.
Prašo didinti kvotas
Lietuvos mokslo premijų komisijos atstovai tvirtina, kad didėjant mokslininkų konkurencijai, būtina peržiūrėti galimų premijų skaičių – jų šiuo metu galima skirti ne daugiau nei septynias. Komisijos nariai sako matantys poreikį didinti premijų skaičių.
Kaip teigė komisijos pirmininkas Jūras Banys, šiemet visi laureatai išrinkti bendru komisijos nutarimu. Anot jo, kasmet pretendentų skaičius skirtingose srityse keičiasi ir prognozuoti, kiek bus pretendentų iš anksto yra sunku.
„Bet galima siųsti žinią Vyriausybei, kad bendrai premijų skaičių reikėtų padidinti, kadangi Lietuvoje yra daugybė puikių mokslininkų, atliekančių puikius darbus – ar humanitarinių mokslų, technologijų, žemės ūkio, ar biomedicinos, o septynios premijos labai riboja“, – BNS teigė komisijos pirmininkas J. Banys.
Pretenduoja per 15 metų atlikti darbai
Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus.
Premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema, kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą. Taip pat tie darbai, kurie labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.
Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau nei likus metams iki paraiškos premijai teikimo, tai gali būti ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.
Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse.
Autorius Ignas Jačauskas
