Cukriniu diabetu Simona serga nuo ketverių metų. Po vieno lemtingo apsilankymo Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje paaiškėjo, kad ši liga – ne vienintelė problema. „Gydytojai pastebėjo pakitimų akyse, o atlikus išsamius tyrimus, diagnozavo diabetinę retinopatiją ir geltonosios dėmės paburkimą. Su šiomis akių ligomis gyvenu jau 15 metų“, – savo istoriją pradeda jauna moteris.
Simona prisimena, kad pati ligos pradžia buvo nesunki ir ji nusiskundimų nejautė ilgą laiką. „Man viskas atrodė įprasta, regėjimas nepakito. Vėliau akių tinklainėje pradėjo augti kraujagyslės, kurios bet kurią akimirką galėjo trūkti ir pakenkti regai, tačiau net ir tada nesijaučiau blogai“, – pasakoja ji.
Vieną rytą pabudusi moteris išsigando – ji nebematė viena akimi. „Supratau, kad delsti negalima, todėl nieko nelaukdama nuskubėjau į Kauno klinikas. Gydytojai pasakė, kad į vieną akies tinklainę išsiliejo kraujas, todėl ją reikės operuoti“, – prisimena Simona.
Dažniausiai diabetinė retinopatija diagnozuojama pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ilgiau nei penkis metus. Kauno klinikų Akių ligų klinikos Tinklainės ligų sektoriaus vadovė, gydytoja oftalmologė doc. Vilma Jūratė Balčiūnienė sako, kad cukrinis diabetas pirmiausiai pažeidžia akių tinklainėje esančias kraujagyslių sieneles. „Pradinėje diabetinės retinopatijos stadijoje dažnai nepasireiškia jokie simptomai ir tik vėliau atsiranda neaiškus regėjimas, matomos dėmės, pablogėja spalvų matymas, – apie ligą kalba docentė. – Progresuojant kraujotakos sutrikimams tinklainėje, pradeda augti naujos kraujagyslės, kurioms trūkus ar pažeidus geltonosios dėmės sritį, suprastėja regėjimo aštrumas arba regos išvis netenkama.“
Dėl išsiliejusio kraujo ir gresiančio aklumo Simonai Kauno klinikose atlikta vitrektomijos operacija. „Operacijos metu pašalintas kraujas iš stiklakūnio ir augančios kraujagyslės tinklainėje. Suleista silikoninio aliejaus injekcija grąžino atšokusią tinklainę į jos vietą“, – procedūros kompleksiškumą aiškina doc. V. J. Balčiūnienė.
Gydytoja oftalmologė pažymi, kad sveikoje pacientės akyje taip pat augo naujos kraujagyslės, buvo paburkusi geltonosios dėmės sritis atsakinga už centrinį matymą, todėl siekiant išsaugoti regą, ir ši akis pradėta gydyti lazeriu bei injekcijomis į stiklakūnį.
Šiuo metu Simonai aktyvaus gydymo nebereikia, tačiau jos akių būklė nuolat stebima gydytojų oftalmologų. „Atlikus operacijas pavyko išsaugoti nepakitusį sveikos akies regėjimo aštrumą, o regėjimas kita akimi pagerėjo, – teigia gydytoja oftalmologė. – Pastebėjus, kad liga vėl progresuoja, tinklainėje auga kraujagyslės arba atsirado diabetinis geltonosios dėmės paburkimas, Simonai būtų atnaujintos ir tęsiamos injekcijos į stiklakūnį.“
Simona tikina, kad sergant diabetine retinopatija sunkiausia – susitaikyti su diagnoze. „Aš žinojau, kad kraujagyslė gali trūkti ir pakenkti mano akims, bet kai tai įvyksta, supranti, jog niekada nesi tam pasiruošęs, – sako moteris. – Po atliktos operacijos jaučiuosi gerai, nors akys greičiau pavargsta ir kartais ašaroja, tačiau galiu vairuoti ir dirbti.“
„Džiaugiuosi, kad nuoširdi gydytojos oftalmologės doc. V. J. Balčiūnienės, gydytojo oftalmologo Sauliaus Ačo ir visų kitų Kauno klinikų medikų pagalba padėjo man išsaugoti regėjimą ir išmokti gyventi su liga“, – dėkoja Simona.
Kauno klinikų Akių ligų klinika – didžiausia oftalmologines paslaugas teikianti įstaiga Lietuvoje, kurioje atliekamos skirtingo sudėtingumo akių priežiūros intervencijos, teikiama pagalba onkologinėmis ir retomis akių ligomis sergantiems pacientams. Atnaujintose operacinėse įdiegtos naujausios technologijos leidžia taikyti inovatyviausius tinklainės, kataraktos, ragenos ir refrakcinės chirurgijos gydymo metodus. Kauno klinikų Akių ligų klinika yra pirmoji universiteto ligoninė Baltijos šalyse, kurioje taikomas inovatyvus kataraktos chirurginis gydymas femtosekundiniu lazeriu.
Kauno klinikų informacija
