„Moteris ieško išsinuomoti butą, pageidautina Kaune, nes čia turi suradusi darbą. Ukrainietė…” Dažnokai susiduriu su tokiu prašymu padėti surasti gyvenamą plotą kol baigsis karas.
Skelbimų jog ieško nuomininkų tikrai yra. O bet tačiau … ukrainiečiams butų daugelis nenuomoja… Ir netgi rašo tai viešai – pačiame skelbime. Beje, šalia ukrainiečių kliūva naminiai gyvūnai ir net vaikai.
Iš pradžių negalėjau patikėti. Juk, mes Lietuviai perkame įvairią humanitarinę pagalbą, siunčiame pinigus kariauti, net bairachtarą (karinis turkiškas dronas) nupirkome…bet butų nenuomojame. Aš irgi nenuomoju – mūsų šeima tiesiog leido pabėgusiems žmonėms gyventi nemokamai.
Kodėl taip yra? Ko bijo lietuviai? Kodėl nuomojame butą kitų tautybių žmonėms, o ukrainiečiams – ne?
Ar mūsų tarnybos neįžvelgia įstatymo pažeidimų? Ar tai nėra diskriminacija? Mintys senokai sukosi galvoje, nes niekaip negalėjau suprasti kodėl.
Vėl sulaukiau skambučio. Standartinė istorija. Mirė mama, liko 2 katės, prašo priimti į globos namus.
Kaip visuomet visko išsamiai išsiklausinėju, patariu kates visų pirma paženklinti ir paskiepyti (nes na nežinojo jog kates išvis reikia skiepyti, nes galvojo jog skiepai tik šunims). Pažadu ženklią nuolaidą, nes suprantu sunku netekti artimo žmogaus.
Paaiškinu, kad reikia paskelbti socialinėje erdvėje ir taip gal pavyks surasti naujus namus. Sako nepavyks, jau pusę metų skelbiame, niekas nenori… Na taip, nenori, nes katės net neskiepytos. Pasiguodžia , jog katės gyvena vienos dviejų kambarių bute. Aš žinoma, replikuoju, jog tai kačių butas ir jų a.a. šeimininkė tikrai nenorėtų, kad katės atsidurtų gyvūnų prieglaudos narve ir jei paveldėjote butą su visu jame esančiu turtu tai ir kates paveldėjote kartu, todėl ir rūpinkitės prideramai.
Pasiūliau butą išnuomoti su sąlyga, kad bus pasirūpinta katėmis. Moteris ėmė abejoti – ar kas nors sutiktų su tokiomis sąlygomis. Mat yra pasisakiusių, jog nuomos kai kates iškraustys, todėl reikia jas kuo skubiau išvežt į prieglaudą.
Žinote, turiu jums puikų pasiūlymą, – džiugiai pasakiau. Viena ukrainietė, turinti katę kaip tik šiuo metu ieško išsinuomoti butą, ji manau sutiktų pasirūpinti jūsų katėmis.
O ne, ukrainiečiams tai jau ne! Ukrainiečiams nenuomojame. Paprašiau paaiškinti – kodėl… norom nenorom paaiškėjo, kad priežastis paprasta.
Ukrainiečiams reiks sutarties, nes jie, tikėtina, gali mėginti gauti nedidelę nuomos kompensaciją, o dauguma nuomotojų nori gauti pinigų apeidami įstatymą ir nemokėdami mokesčių…
Bandžiau replikuoti, kad mokesčius reikia mokėti, juk nuomodami nelegaliai apvagiate patys save ir valstybę. Juk jūs irgi kreipiatės pagalbos dėl katės ir tikitės jos sulaukti, kaip ir ukrainiečiai? Taip?
Tačiau sulaukiau daug bjaurių žodžių atgal ir griežto pasakymo, kad kišuosi ne į savo reikalus. Man buvo paaiškinta jog mano darbas yra priimti jų kates ir nurodymo, kad dirbčiau šitą darbą bei prikąsčiau liežuvį.
Neee, gerbiamieji, tai mano reikalas. Tai mūsų visų reikalas. Patys eidami su ištiesta prašymo ranka, kitam prašančiam atsukate nugarą ir vagiate iš valstybės nesumokėdami mokesčių.
Ne ką geriau manau apie asmenis, kurie skelbimuose rašo: nuomoju butą, nuomininkai pageidautini be naminių gyvūnų ir vaikų. Suprantu, kad pasitaiko žmonių kurie butą nugyvena, šunys kampus nugriaužia, kates baldus sudrasko, vaikai sienas apipaišo… . Bet tai išsprendžiama sutartimis, pagal tą patį galiojantį civilinį kodeksą. Aišku, jeigu nori vogti – sutartys trukdo.
Dar turiu pastebėti, kad ir tie “idealieji”, kurie pasirinko buitį ir būtį ne tik be gyvūnų, bet ir be vaikų, puikiausiai gali būstą nusiaubti, nuvemti, sugadinti… O kodėl ne? Nėra vaiko, nėra augintinio, kuo čia rūpintis – bambaliauk, žolę šniokšk į valias ir šventę švęsk. O paskui varyk ten, kur dar nenugyventa, bet vaikų, kačių ir ukrainiečių bijo iš anksto. Pačius tokius skelbimus laikau įžūlia diskriminacija, kurios neturėtų pakęsti nei visuomenė, nei valdžia.
Jurgita Šventoraitytė-Gustaitienė
